Net nenutuokiau nuo ko gali būti šitos gėlės ir laiškas. Išėmiau jį iš voko ir pradėjau skaityti. " Erica, kai atvažiavau, tavęs nebuvo namuose, todėl pasiskolinau šitą lapą ir tušinuką iš Zayn nukniaukiau voką ir rašau. Jei būčiau tave sutikęs būčiau pasakęs visa tai į akis, bet dabar turiu kažkaip tai išsakyti raštu. Net nežinau nuo ko pradėti, bet tai bus jausmai. Mano jausmai tau. Niekaip negaliu suprasti ką tau jaučiu, o tuo labiau ką tu man jauti, o galbūt išvis nieko nejauti? Aš žinau, kad tau patinka Harry, jis visoms ir visada patinka! Po išsiskyrimo su Danielle, apie jokias draugystes ar kažką panašaus nenorėjau net pagalvot. Bet sutikęs tave, kažką savyje pajutau. Tai turbūt simpatija, kurios aš panaikinti nebegaliu. Žinau iš šitų žodžių jokios naudos, bet norėjau, kad tai žinotum. Liam."
Sėdėjaau, nemirkčiodama ir net nekvėpavau, laiškas užgniaužė man kvapą. Širdis baladojosi manyje. To negali būti. Liam.. Mane? Sulanksčiau lapą, vėl jį įkišau į voką ir įsidėjau į spintelę. Rožes pamerkiau į vazą. Ir nieko nelaukusi paskambinau Amber. Ji mano geriausia draugė, ji privalo mane išklausyti ir patarti.
- Alio. -ji nuotaikingai atsiliepė.
- Amber mums reikia susitikt. -pasakiau.
- Kas nutiko? -ji iš kart susirūpino.
- Nutiko Liam. -pasakiau.
- Ką? -ji nieko nesuprato.
- Susitinkam Starbucks'e kuris yra prie mano namų.
- Gerai. - Amber atsakė.
- Tik paskubėk prašau. -pasakiau ir telefone paspaudžiau raudoną mygtuką.
Į rankinę įsimečiau Liam laišką. Dar kartą pažiūrėjau į jo dovanotas rožes ir išėjau iš kambario. Koridoriui sutikau Harry..
- Kur išeini? -jis pasidomėjo.
- Ne tavo reikalas. -gan piktai pasakiau.
- Aj nu. -jis irgi supyko.
Nusileidau į pirmą aukštą, užsidėjau batus ir išėjau. Kai atėjau prie Starbucks Amber dar nebuvo. Teko palaukt keletą minučių.
- Ilgiau negalėjai? -paklausiau kai ji atėjo.
- Galėjau. -ši atsikirto.
- Klausyk, man reik tavo patarimo, pagalbos, žodžiu turi mane išklausyt ir pasakyt ką galvoji. -pasakiau.
- Nu nu dėstyk. -Amber su nekantrumu pasakė.
- Einam gal pas mane? -pasakiau.
- Nu galim.
Su Amber grįžom į namus. Zayn buvo kažkur išvažiavęs. Harry gulėjo svetainėje išsidrėbęs ir žiūrėjo televizorių. Nieko nesakiusios nuėjom į mano kambarį.
- Nu davai, greičiau pasakok, tuoj išsikraustysiu iš proto kaip noriu sužinot. -Amber šokinėjo ant lovos.
- Eeei, nesuvelk man lovos, atsisėsk ramiai kitaip nepasakosiu. -pasakiau.
- Nu ir nepasakok, pati sakei, kad tau reik mano pagalbos.
- Nu atsiprašau, bet gal gali nebešokinėt? -gražiai paprašiau.
- Nu okeey. -pagaliau ji normaliai atsisėdo.
- Tai vaa.. -pradėjau tašėje ieškoti laiško.
- Kokios gražios rožės! -pasakė Amber pamačiusi ant stalo vazą.
- Čia nuo Liam. -pasakiau.
- Tu ką rimtai? -ji pažiūrėjo į mane ir išpūtė akis.
- Jo. Va imk dar šitą paskaityk. -pasakiau paduodama jai laišką.
Amber visą laiką kol skaitė buvo išsižiojusi iš nuostabos..
-O mai gad. -ji tik leptelėjo perskaičiusi laišką.
- Tai vat. Nežinau ką daryt?? Kaip man reikės elgtis kai jį sutiksiu.. -pasakiau.
- Kaip kaip elgtis. Op op jam į glėbį, ir būti Liam mergina! -Amber sušuko.
- Nenusišnekėk. Tikrai nepulsiu jam į glėbį. -pasakiau.
- Kodėl? Harry trukdo? -ji paklausė ir pažiūrėjo evil žvilgsniu.
- Nee.. -nuleidau galvą.
- Aišku, kad jis! -Amber sušuko.
- Tu gal visai išprotėjai, garsiau nenorėjai sušukti, šeip Harry namuose. -piktai pasakiau.
- Koks skirtumas, tu galvoji nesimato, kad tau patinka Harry? -Amber pasakė.
- Tu nenusišnekėk, kad ir dabar mes su Harry susipykę. -pasakiau.
- Mhm.. susipyke, Zayn pasakojo kai šiandien visą dieną žvengėt, vaikščiojot kartu po miestą.
- Jis tik paprašė, kad jį palydėčiau į McDonalds. Juoktis tai juokėmės, aš tai nuoširdžiai, o jis ne. -mano akys šiek tiek sudrėko.
- Kaip tai nenuoširdžiai?- Amber nesuprato.
- Nu.. vėliau išsiaiškinau, kad jis buvo apsirūkęs. -pasakiau.
Tada staiga į kamabrį įėjo Harry????
- Taigi sakiau, kad aš tik labai mažai terūkiau tos žolės, man taip pat nuoširdžiai buvo linksma!-jis pasižiūrėjo į mane maldaudamas, kad patikėčiau.
- Tu klauseisi mūsų už durų? -Amber paklausė.
- Aš ėjau į savo kamabrį ir girdėjau tik paskutinį Ericos sakinį. - Harry pasakė.
- Nemeluoji? -Amber jį toliau tardė.
- Koks man tikslas meluot? Aišku nemeluoju. -Harry skėsčiojo rankomis.
- Aš jau turiu važiuot namo, gero jums vakaro. -Amber pasakė ir išėjo iš kambario.
Ne nu jai geruoju nesibaigs.. Aš ją užmušiu. Ot draugė.. Harry atsisėdo šalia manes ant lovos. Jis žiūrėjo man į akis, o aš jam.
