Paėmus krepšelį, greitai žvilgsniu nužvelgiau priekyje esančias lentynas su prekėmis, stengdamasi pastebėt, kažką iš to ko man reikia. Giliai atsidusau suprasdama, jog turbūt šią parduotuvę apvaikščiosiu milijoną sykių, rasdama viską, ką ketinu pirkti.
Po keliolikos minučių, mano krepšį jau buvo kelios prekės, ir šiuo metu turbūt jau trečią sykį vaikščiojau ratais apie lentynas ieškodama suknisto pieno. Mano laimei, priekyje pamačiau susivėlusį blondiną, einantį link manęs, ir jis buvo kažkuom susirūpinęs, galiu garantuoti tai.
Nukreipiau savo žvilgsnį į lentyną prieš jam ateinant, ir rankas apvyniojant apie mano kaklą iš nugaros, taip atsiremiant į mane. Tai kiek sutrigdė, ir mano galvoje sukosi daug minčių kaip turėčiau pasielgti, ar pasitraukt ir paklaust kur pienas, ar tiesiog likt stovėt taip, iki kol jis pats nuspręs pasitraukti, ar tiesiog paklausti kodėl jis taip elgiasi, tačiau nusprenžiau likti prie varianto tiesiog stovėti taip iki tol kol jis pats to panorės, nes nenorėjau jam nepatikti.
" Tu skaniai kvepi. " jis pasakė po kelių akimirkų.
Tai turbūt geriausi mano girdėti žodžiai iš jo lūpų, ir šiuo metu man atrodė jog greit iš rankų išmesiu visą krepšį nukrisdama kartu, nes pirma jis mane apsikabinęs per pečius, o antra, jis keistai mielas ir negaliu sakyti jog man tai nepatinka, dabar galėjau visą amžinybę taip stovėti apkabinta jo, ir aš nežinau kodėl, nes tai nebuvo pats mieliausias esantis komplimentas.
" Am, ačiū? " Pasakiau kiek sunkiai, ir abejodama savo žodžiams nes ištikro nebuvau tikra, kaip turėčiau atsakyti į jo žodžius. Aš perdaug galvoju ir tai kenkia man, tačiau manyje buvo didelis noras nepasirodyt kvaile, ir patikti jam, ir tai keista, nes man niekad nerūpėjo kiti, man tik patiko būt tokiai kokia esu ištikro.
Jis man atsakė nuoširdžia šypsena, prieš atsitraukdamas ir šiuo metu jaučiausi tikrai labai gerai po šio šypsnio, nes retas reiškinys pamatyt jį tokį.
" Eime, padėsiu su prekių radimu, už pusvalandžio futbolo rungtynės, nenoriu jų praleist. "
" Dabar aš ieškau pieno. " Jis nežymiai linktelėjo po mano žodžių, greitu judesiu iš manęs paimdamas krepšelį su prekėmis, pradėjo eiti visai priešinga kryptimi manęs nelaukdamas.
" Ar tu spėsi grįšti namo, iki rungtynių? " Pasakiau, maišą su pirkiniais dėdama ant galinės sėdynės, kai Niall tuo metu stovėdamas kažkur netoliese rūkė, laikydamas ištemptą kapišoną sau virš galvos.
" Am, man liko 9minutės, taigi jeigu pasiskubinsi savo užpakalį įkelti į mašiną, manau jo" jis tarė po to kai telefone pasižiūrėjo valandas, ir numetęs cigaretės likutį jį sutrypė, bei greitais judesiais įlipo į mašiną.
Nieko jam neatsakius įlipau į mašiną ir vėl nusisukau į lango pusę, nes nenorėjau žiūrėti į jį. Žinau, kad jis savo žodžiuose neturėjo blogos prasmės, tačiau tai mane sutrikdė, nes niekada nebuvau viena iš tų iškalbių ar atsikirst mokančių merginų. Tiesiog, aš niekada nebuvau susidūrus su šitokiu atveju, nes seniau gyvenau kitaip, ir aplamai nelabai turėjau draugų vaikinų, ir dabar nežinau ar Niall man vertėtų vadinti draugu, manau mes tiesiog pažystami, nors tai irgi galbūt nevisiškai tinkantis variantas.
Begalvodama apie viską, net nepajaučiau kaip greit vėl atsidūriau Niall kieme, ir norėdama būti labai greita ir daugiau jo nebesutrugdyti, vos tik jis užgesino mašiną, iššokau iš jos, bei pasiėmus savo maišą, nuėjau prie vairuotojo pusės, kur jis vis dar sėdėjo pravėręs duris, norėdama jam padėkoti, ir man nebuvo svarbu tai, jog dabar lyja, bet aš net nespėjau nieko užsidėti sau ant galvos.
" Ačiū jog nuvežei, išties tu buvai teisus sakydamas, jog aš būčiau ir pasiklydus "
" Aš visada teisus, ir tau nereikia dėkoti, manau. " Jis išjungęs radijų mašinoje, įdėmiai į mane pažvelgė, ir aš tik nusišypsojau nelabai pastebimai.
" Gerai, ate Niall" Pasakiau jau sukdamasis eiti, tačiau jis mane sustabdė, šį syki švelniai pagaudamas mano ranką. Kilstelėjau antakį, ragindama jį greičiau pasakoti, tai kodėl jis mane sustabdė.
" Tu turi kapišoną, ir turėtum pasinaudoti juo, lauke. " Pabrėžęs paskutinį žodį, taip jis man priminė jog tai padariau viduj, ir apeidamas apie mane, uždėjo ant galvos kapišoną, prieš atsitraukdamas ir atbulomis pradėdamas eiti, atgal link savojo namo.
Kodėl jis toks keistai mielas?
Aš buvau nustebusi išties jo veiksmo, ir šitokio jo mielumo ir tai turbūt ir yra pagrindinė priežastis kodėl aš tik išsišiepus linktelėjau ir patraukiau link savūjų namų.
Šiek tiek trumputėė dalis :> Ačiūū jog peržiūrų skaičius jau perkopė 3,5k ! <3
YOU ARE READING
Want To Want Me
FanfictionDalanie mėgo laisvalaikį leisti žiūrėdama filmus, skaitydama knygas ar ramiai vakarą leisdama su draugais. Tačiau viskas apsivertė kai ji su mama persikėlė į Mullingar, Airijoje. Tai pirma mano istorija. Tikiuos bus susidomėjusiųų !! :))