Jo žvilgsnis nukeliavo iki mano lūpų ir jis įsisiurbė man į lūpas. Iš pradžių aš pasimečiau, bet poto atsakiau į bučinį.
Niall p.o.v
Taip žiūrėjom vienas kitam į akis. Tada aš pažiūrėjau į jos lūpas ir nebeiškentęs įsisiurbiau jai į lūpas. Iš pradžių ji pasimetė, bet poto atsakė į bučinį. Staiga visą malonumą nutraukė skambantis telefonas. Pasižiūrėjau kas skambina: Lou.
-Klausau
-Kur esi?
-Nu taigi parke-nusijuokiau
-Aaa.. nu tj ok susitinkam po 10 min prie kavinukės, nes mes norim valgyti.
-Gal po 30 min?
-O kodėl netinka po 10?
-Na.. nespesim ateit
-Tai kur jūs jau esat? Nors nesvarbu susitinkam kavinėj.
-Ok.
Pasidėjau telefoną į kišenę ir atsisukau į An. Ji buvo visa paraudonavusi.
-Mum reik palaukt.. nes mūsų laukia kavinėj. Ir jei ką sakyk, kad buvom parke ir važinėjom riedlente, gerai?
Ji linktelėjo. Bet pažiūrėjo žemyn ir susivyravo. Aš staiga pagavau ją, kad nenukristų.
-Ačiū. Tik nežinau kaip nulipsiu-nusijuokė.
-Na gal taip pat kaip užlipai?
-Tai kad aš neužlipau, o tu užnešei!
Aš nieko nesakiau. Nušokau nuo šakos ir atsisukau į ją.
-Nu! Šok!
-O jeigu aš koją susilaužysiy ar...
Neleidau jai pabaigti.
-Nu šok tik! Pagausiu!
-Tikrai pagausi?
Linktelėjau ir nusijuokiau.
-Nu gerai.. tada gaudyk!
Ji šoko tiesiai man į glėbį. Aš ją pastačiau ant kojų.
-Na, eime nes dar reiks parplaukti
Ji linktelėjo . Šokome į vandenį ir plaukėme pasiimt daiktų. Krante susirinkome daiktus ir patraukėme valties link.
-Nieko nepalikom?
-Nu kad ne-nusijuokė. As ir šyptelėjau. Jos nuostabus juokas. O dar tos lūpos. Būtinai tas Lou turėjo paskambint? Ji tokia graži. Ji kitokia nei kitos. Ji nuostabi.
-Niall? Apie ką galvoji? Plaukiam, gi mūsų laukia-nusijuokė
-Aa.. jo plaukiam..
Plaukiant mačiau, kad ji kažką galvoja.
Ana p.o.v
Įlipom į valtį tačiau Niall sėdėjo ir kažką įtemtai mąstė.
-Niall? Apie ką galvoji? Plaukiam, gi mūsų laukia-nusijuokiau
-Aa.. jo plaukiam..
Vos pajudėjom prisiminiau bučinį. Jis taip nuostabiai bučiuojasi.. tik įdomu, kodėl jis nenori, kad kiti sužinotų kur mes buvome?
Nors gal ir gerai. Tada reikėtų pasakoti ką darėm ir taip toliau.
-Jau.
-Kas jau?-nustebusi psklausiau
-Atplaukėm-nusijuokė
-Aa.. taip..kaip greitai!
Jis tik nusijuokė ir padavė man ranką, kad išlipčiau iš valties. Išlipę patraukėme link kavinukės. Ėjome tyloje. Tik staiga jis mane sustabdė.
-Kodėl sustojome?-paklausuau ir pažiūrėjau į jo tobulas mėlynas akis. Jis nieko neatsakė tik įsisiurbė į lūpas. Aš atsakiau. Bučiavomės kol kažkas man į galvą kažką metė. Staigiai atsitrsikiau ir susiėmiau už galvos.
-Kaip skauda..
-Kas buvo?
-Man kažkas su kažkuo pataikė į galva..
-Su šituo - pakėlė akmenį aprištą virvute. Prie blkyrios buvo pritvirtintas popieriukas. Atrišau ir pasiėmiau paskaityti.
"Tu ir Dani palikite ramybėje vaikinus. Jei nenorit problemų" mačiau, kad Niall irgi skaitė.
-Nusiramink. Nieko nebus. Kokia išprotėjus fanė.- linktelėjau. Tik pažiūrėjau į rankas. Jos buvo kruvinos. Vadinas man prakėlė galvą.
-Am.. tavo galva. Eime. Ten netoli
yra ligoninė. Linktelėjau ir įsikibau į jį nes truputį sukosi galva. Net nepajaučiau kaip atsidūrėme ligoninėje. Niall mane pasodino ir nuėjo prie registratūros. Staiga priemanęs priėjo gydytojas. Nusivedė į savo kabinetą ir apžiūrėjo.
-Nieko nenutiko. Tik prakirsta galva. Tik susiūsim ir galėsit eit.-linktėjau. Dakras susiuvo "plysį" mano galvoj ir leido eiti.
-Kas buvo?
-Sakė nieko. Tik susiuvo.
-Tai gerai tada. Jau galvojau kas rimčiau bus-nusišypsojau. Priėjome kavinukę. Įėjome t vidų ir visų žvilgsniai nukeliavo link manęs.
