Įėjome į vidų ir visų žvilgsniai nukeliavo link manęs.
-Kas tau buvo? Tavo galva!-suriko Dan. jau ruošiaus atsakyti, bet Niall man neleido.
-Jai kažkas pataikė į galvą. Bet nieko blogo. Buvom jau ligoninėj. Tik susiuvo.
-Nu tai gerai tada. Mes užsakėm jums valgyti. Po kebebą
-Atspėsiu: tai Dan įdėja pirkt kebabus?-visi tik linktelėjo. Atnešė visiems atsigert. Merginom colos. O vaikinai užsisakė alaus. Paprašiau, kad Niall paduotų man colos stiklinę, bet jis tik pažiūrėjo ir nieko nepadarė. Aš į jį piktai pažiūrėjau. O jis tik pažiūrėjo lyk sakydamas „ką?". Aš nieko nebedariau tik atsistojau priėjau prie jo ir pasimus stiklinę atsisėdau. Nesuprantu aš jo. Kai buvom dviese jo buvo draugiškas, malonus. Dar tie bučiniai. O dabar, kai yra visi, jis yra visiškai kitoks. Kas jam yra? Na tiek to.. pats kaltas.. suvalgiau savo kebebą ir išgėriau colą. Visi kažką kalbėjo bet aš nieko negirdėjau, nes tik galvojau kodėl Niall taip elgiaisi.
-Mums jau reikia eiti. Jau 17h. Eime prie autobuso.
-Eime.. - pasakiau. Nors nė kiek nenorėjau išeiti. Man čia patiko. Labiausiai patiko būti su Niall...
-An? Tau viskas gerai? Kažkokia keista tu.. užsisvajojus visą laiką..- susirūpinusiai pažiūrėjo į mane Dan
-Viskas gerai.. nesijaudink.. tiesiog.. galvoju..-šyptelėjau jai. Ji nepatikliai pažiūrėjo, bet linktelėjo. Išėjau paskutinė. Tačiau taip tik maniau, bet staiga kažkas sugriebė mano riešą. Atsisukau ir pamačiau Niall.
-Ko reikia?-piktai paklausiau
-Ko tokia pikta?-paklausė
-Turėtum pats žinot-piktai pasakiau-Kas tau yra? Kai nėra kitų tu esi malonus, nuoširdus, o kai yra kiti tu net nereguoji! Ką aš padariau?
-Klausyk.. atsiprašau dėl to.. gal einam į kitą autobusą? Ten linksmiau- susišypsojo. Aš į jį nepatikliai pažiūrėjau. Dabaj jau nieko nesuprantu. Jis vėl malonus. Turbūt reiks prie to priprasti.. Jis ir vėl bus grubus kai bus jie, bet reik tikėtis, kad taip nebus... ar man sutikt? O gal ne?
-Tai? Ar sutinki? Odėl to.. aš atsiprašau..-šyptelėjo.. negaliu atsakyt "ne"!
-Nu gerai... bet kuo tas autobusas geresnis?
-Pamatysi-susijuokė. Aš nieko nesakiau, tik nusekiau paskui. Įlipom į tą kitą autobusą.
-Na, gražus?
-Labai-nusijuokiau. Autobusas pajudėjo tik visai į kitą pusę nei reikia.
-Kus jis važiuoja?-paklausiau išsigandusi
-Į Londną-nusijuokė
-O tai mum nereikia į stovyklą?
-Na, ištikro reikia, tas kitas autobusas važiavo į stovyklą, o šitas važiuoja į patį Londoną. Bet nesijaudink, mes grįšime į stovyklą. Mes tik slaptai pabūsime Londone! Niekas to nesužinos. Vėliau su taxi grįšime į stovyklą.
-Na gerai, bet gi aš neturiu pinigų-nusijuokiau- kaip aš Londone be pinigų?
-Na, bet aš turiu- nusijuokė-kai ko nors norėsi, tik pasakyk-nusišypsojau jam
-Nu gerai...
Važiavome autobusu valndą, bet ji neprailgo. Su Niall klasėmės muzikos, dainavom. Jo nuostabus balsas. Priverčiau jį pagroti gitara. Jis labai gerai groja
-Eime ten? Ten lyg ir paprastas parkas, bet naktį ten labai gržu. Šviečia įvairių spalvų lemputės. Kelias būna apšviestas labai gražiai..
-Eime-nusijuokiau-iš tavo pasakojimo ten yra nuostabu!
-Taip ir yra! Pamatysi, aš teisus
-Labai noriu pamatyt-nusijuokiau- bet aš tikiu tavimi, tai manau ten bus labai labai gražu
-Aš žinau, kad tiki. Jei netikėtum, tu dabar neitum su manimi į tą nuostabų parką, o sėdėtum stovykloje.
Priėjome įėjimą į parką. Niall buvo teisus. Čia labai gražu.
-Na, kaip tau?
-Čia nuostabu Niall- nusijuokiau
-Tai gerai. Matai ten tą kalnelį? Eime ten. Už jo truputį paėjus atsiveria nuostabus Londono vaizdas!
Jis atsisuko į mane ir nusišypsojo.
