Ohhh... Mano žadintuvas mane taip nervuoja... Ar jūs irgi norėtumėt užmušti žmogų kuris jį sukūrė? Žinau, kad ne. Jūs norėtumėt užmušt žmogų kuris sukūrė mokyklą. Bet jei nebūtų žadintuvų turėtumėm pavėlavimo į pamokas pasiteisinimą. Eh... vis tiek reikia keltis... Žodžiu, nusiprausiau po šiltu dušu, užsidėjau maikutę su užrašu ,, Kiss Me, I Know You Miss Me", užsidėdau juodus džinsus ir su kuprine nusileidau į pirmą aukštą. Ten iškart pakvipo karštais sumuštiniais su nutella ir jautėsi žalios arbatos kvapas.
-Sveika, dukryte,- pratarė tėtis.- Čia pusryčiai tau.
-Ačiū, tėti!- pasakiau jį apkabinusi.- Kodėl tokia gera nuotaika? Juk beveik niekada nedarai pusryčių ir nesikeli tokiu metu.
-Na, tiesiog pabudau ankščiau ir nebeturėjau ką veikti, todėl pagalvojau, kad reikėtų savo mergaitei padaryti pusryčius,- pasakė tėtis keistai šypsodamasis.
-Na, gerai. Ačiū tau,- tai pasakiusi atsisėdau ir valgiau savo tobulus pusryčius. Pavalgiusi atsisveikinau su tėčiu ir nupėdinau link mokyklos. kažkodėl tikėjausi pakeliui sutikti James, bet nesutikau. Turbūt jis jau buvo mokykloje, apžiūrinėjo ją. Įėjau į mokyklą ir nuėjusi iki klasės kuriuoje vyks geografijos pamoka ten neradau dar nė vieno žmogaus. Gal pamokos nebus, o aš to nežinau? Reikėtų pasitikslint...
, Sveika, Gven. Ar šiandien nėra pirmos pamokos? Prie durų dar nėra nė vieno žmogaus, o klasė iš viso užrakinta. '
Po keletos minučių gavau atsakymą:
,, Sveika, nežinau, apie pamokos nebuvimą nieko negirdėjau. Aš tai biškį pramiegojau tai ateisiu tik po minutėlės. Svarbu į pamoką nepavėluosiu. Jei tokia bent bus :D ''
Aš atsidusau, atsisėdau atsirėmusi į sieną ir užmerkiau akis. Čia ką, visi šiandien nusprendė ateit tiesiai prieš pamoką? Mano mąstymą nutraukė tylūs žmonių žingsniai.
-Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo, su gimimo, su gimimo diena!!!- užtraukė atėję žmonės. Ot velniai, šiandien mano gimtadienis. Blemba kokia aš durna... Atmerkiau akis ir susigraudinau. Visa mano klasė ir geografijos mokytoja (ji yra ir mūsų klasės auklėtoja) stovėjo su dideliu pliušiniu meškinu, dideliu tortu ant kurio buvo užrašyta ,,Vilkų Mergaitei 18!'' ir žiauriai mielu kombinezonu su vilku. Aš atsistojau nuo žemės ir iš mano akių jau riedėjo ašaros.
-O dieve, aš jus myliu,- pasakiau ir mes padarėm group hug . Tada visi žmogeliukai priėjo prie manęs ir pasakė kas ko man linki. Kai James prie manes priėjo padavė didžiulę puokštę rožių. OMG.
-Tei va, Ane, linkiu tau visko ko trokšta tavo drąsi širdis ir artimiau susidraugaut su manim,- pasakė ir pakilnojo antakius.
-Eik tu, ištvirkėli,- nusižvengiau.
-Žinau,- nusijuokė ir jis.- Ir sorry, rožių tik 50. Norėjau 100, bet biškį pinigų neužteko.
-Ar tu juokauji? Čia jų ir taip labai daug! Ir jos tobulos!- sušukau ir jį stipriai apkabinau. Tada jis nuėjo ir užleido vietą mano klasiokei kuri mane sveikino kaip ir visi kiti. Po jos sekė Džėjus.
-Taigi, Ane, tau jau 18 tai linkiu tau sužinoti apie save kuo daugiau ir t.t.- pasakė keistai šypsodamasasis ir stebeilydamasis į mano akis. Tada išsitraukė labai mielą pakabuką su perlu.- Jis tau neš sėkmę ir padės s... nu žodžiu, padės,- nusijuokė ir užkabino jį man ant kaklo. Aš jam padėkojau ir kadangi jau visi mane pasveikino, suėjome į klasę. Klasiokai padėjo susinešt daiktus į kabinetą ir pasidėjau viską į klasės kampą. Na, tortą mes suvalgėm ir ta proga, kad mano gimtadienis ir, kad mums dvi geografijos iš eilės - žiūrėjom filmą. Jį išrinkti suteikta garbė buvo man. Išrinkau siaubo filmą ,,Kartuvės". Visi džiaugėsi mano pasirinkimu, nes visa mano klasė yra pakvaišusi dėl siaubo filmų. Tiesa, per geografiją nuo šiol sėdėsiu su James, nes anksčiau sėdėjau viena, o jis nenorėjo sėstis vienas tad pasiprašė sėdėt prie manęs. Žodžiu, filmas buvo žiauriai geras, tortas buvo labai skanus ir nuotaika buvo puiki. Pas visus. Iš tiesų, visos 7 pamokos praėjo labai sklandžiai ir linksmai. Man dovanas padėdavo nešti klasiokai, nes pati nebūčiau to padariusi. Po pamokų James man padėjo jas neštis. Jis nešė meškiną, o aš rožes ir kombinezoną. Kai pasiekėm mano namus jis mane apsikabino atsisveikindamas ir išėjo namo. Aš nusinešiau visus daiktus į savo kambarį ir užsidėjau savo kombinezoną. Na, aišku, iš pradžių pamerkiau savo nuostabias gėles. Persirengusi suvalgiau vaisių salotų ir tada, supratusi, kad neturiu ką veikti išėjau į lauką. Nors dabar tebuvo 16valanda, buvo ganėtinai tamsu, nes tamsūs debesys dengė dangų. Nieko negalvodama nuėjau miško link. Jau nebebijojau vilkų, nes abejoju, kad jie prie manęs eis antrą kartą. Net nežinau ar jie dar ten yra, nes naktį negirdėjau jokio kaukimo. O gal vis dėlto gyvūnų tarnybos (ar kokie ten velniai. Jau užmiršau) nusprendė manimi patikėti ir patikrino šį mišką, rado vilkus ir juos nušovė? Ai, velniai žino. Kas nerizikuoja, tas negeria alo (inside joke). Įėjau į mišką ir iškart pajutau gaivų miško kvapą. Giliai įkvėpiau ir keliavau takeliu gilyn į miško tankumą. Būčiau ramiausiai taip ir ėjusi, bet kai pradėjau dainuot ir šokt, pasukau galvą į šoną ir nusukusi ją į priekį supratau, kad ką tik mačiau vilką. Sustingau ir vėl pasukau galvą į tą pusę. Lygiai toje pačioje vietoje kur mačiau vilką, stovėjo rudų plaukų mergina. Aš sutrikau. Ką ji ten veikia ir kur dingo vilkas kurį mačiau? Mergina pamojo man prieiti prie jos. Aš drebėdama apsidairiau ar už manęs niekas nestovi, o mergina tik nusijuokė ir vėl pamojo. Aš labai lėtais žingsniais priėjau prie jos. Kuo labiau prie jos artėjau tuo labiau Džėjaus dovanotas pakabukas mėlynavo. WTF? Nuo kada perlai keičia spalvą? Man priėjus ganėtinai arti merginos ji man tarė:
-Su gimtadieniu, Ane.
-A'ačiū, b'b'bet iš'š ku'ur jūs ž'žinot, kad'd....
-Mes visi žinom, kada tavo gimtadienis,- pertraukė mane ji.
-Mes? Kas tu ir kas tie mes? Na, turiu omeny jūs?
-oi, kokia aš nemandagi. Aš Sam,- pasakė mergina ir ištiesė man ranką.- Eime.
-Ką? Aš tavęs nepažįstu,- pasakiau, o mergina tik šyptelėjo.
-Bet mes tave pažįstam. O šis perlas yra dovana nuo mūsų,- parodė ji į man ant kaklo kabantį pakabutį.
-Ką? Jūs kažką maišot. Ši dovana nuo mano draugo Džėjaus,- pasakiau sutrikusi.
-Džėjaus?- paklausė mergina, o man palinksėjus ji pradėjo juoktis.- Geresnio vardo jis negalėjo susigalvoti.
-Ką?- dar labiau sutrikau. -Ta prasme?
-Eime su manim ir pamatysi,- ji suėmė mano ranką ir nusitempė mane kažkur į miško tankmę....
Nauja dalisssss. Sorriuka, kad aną savaitę nė vienos nebuvau įkėlusi. Nebuvo įkvėpimo. na, o dabar rėžkit ką manot apie šitą dalį, meilės mano ^^
