Omg aš jus dievinu!!! Jau 2k peržiūrų!!! ♡♥♡ Myliu jus visas!!!
-Na, dukrele, einu iškept tau lazanijos,- pasakė tėtis.
-Ah'ha. Ač'č'čiū,- pasakiau vis dar apšalus. Kai tėtis nuėjo į virtuvę, aš staigiai užbėgau laiptais į savo kambarį, surinkau Džėjaus numerį telefone ir išgirdau kaip po poros sekundžių jis atsiliepia.
-Sveika, Ane,- pasakė džiugiai jis, o aš nė nepasisveikinusi ėjau tiesiai prie reikalo.
-Kas per šūdas čia vyksta?!
-Ta prasme?- paklausė jis ir aš nesupratau ar jis durnas ar šeip durnas.
-Ta prasme, kad grįžtu namo, o ten mane sveikina su gimtadieniu, kuris vyko vakar! Be to tėtis manęs net nepasigedo!!!
-Ramiai, nurimk. Tikrinai datą?- paklausė jis.
-Ammm... o turėjau?- kiek sumišusi pratariau.
-Patikrink,- neatsakęs paliepė jis. Aš patraukiau telefoną nuo ausies ir žvilgtelėjau į ekraną, kuris parodė mano gimtadienio datą. Tą, kuri jau turėjo būti praėjusi. Nejučia paleidau telefoną iš rankų.
-Ane! Ar tau viskas gerai!?- išgirdau Džėjų šūkaujantį kitame ragelio gale. Aš atsisėdau ant žemės ir paėmusi telefoną pradėjau isteriškai šaukti:
-Kaip man gali būti viskas gerai!? Pradžioj man aiškina, kad esu kažkokių vilkų valdovė. Veliau aš pamatau kaip vilkai virsta žmonėmis. O kitą dieną grįžusi namo kažkokiu būdu grįžtu į vakar!!! Ką dar ,,gero" pasakysi!?
-Oh... Jei tu jau ir taip įsiutus ir nori dar gerų naujienų tai... am... sveikinu, po dviejų savaičių tu išteki,- ramiai pasakė jis, o mano akys vos neiššoko ant kaktos.
-Ką tu čia dabar šneki!? Aš tekėsiu kai rasiu savo mylimąjį, o ne kai man iš lempos pasakys, kad turiu ištekėti!-užrikau.-Dar papasakok man, kad tempsit mane prie altoriaus su zombiu bl!- nusivaipiau aš.
-Su zombiu tai ne, bet su kuo irgi nežinau. Žinau tik, kad tai bus vilkas. Kad sužinotumėm už ko teki, turi ryt naktį ateit į mišką.
-Ne! Kodėl turėčiau!?
-Ane...- suurzgė jis tikrąja ta žodžio prasme.- Jei neateisi pati, mes tave atsitempsim!
-Tu mane taip nervuoji...- numykiau aš, bet akivaizdu, kad jis išgirdo.
-Nesvarbu ar nervuoju. Svarbu, kad atvyktum,- pasakė jis, o aš daugiau nieko neatsakiusi ir susinervavusi tėškiau savo telefoną į sieną. Jis subyrėjo į gal 5 ar 6 dalis. Ups. O aš stipri...
Po akimirkos išgirdau kažką bėgant laiptais. Staiga prasivėrė durys ir pro jas įėjo mano tėtis.
-Ane, tau viskas gerai? Girdėjau šūkavimą, o po to lyg ir dužimą,- greit sumalė jis, o aš nustačiau netriką šypsenėlę ir tariau:
-Atleisk. Repetavau rolę mokyklos spektakliui. Labai įsijaučiau ir netyčia tėškiau telefoną į sieną,- melas.
-O aš jau maniau, kad kažką sudaužei ir susižeidei. Smagu girdėt, kad tau viskas gerai. O dėl telefono nesijaudink, nupirksim naują,- pasakė jis ir aš tiesiog priėjusi jį apkabinau.-Valgis bus kažkur po pusantros valandos, tad gal sakau nueikime ir nupirkime tau naują telefoną?- paklausė jis manęs, o aš palinksėjau. Gal bent parduotuvė prablaškys mano mintis.
Mes išėjome į lauką ir įsėdome į juodą tėčio Hondą. Ši mašina nebuvo prabangi ar kažkuo ypatinga, bet man ji patiko. Ji buvo labai jauki.
Po poros minučių privažiavome prekybos centrą. Išlipome iš mašinos ir pasukome telefonų parduotuvės link. Apžiurėjau gal septiniolika telefonų, kol galiausiai radau tobulą, baltą Sony XPERIA. Kai nusipirkau telefoną jau norėjau sukti lauko durų link, bet tėtis nusitempė mane į saldainių parduotuvę, sakydamas, kad per savo gimtadienį aš turiu būti aprūpinta viskuo. Ten prisidėjau jellybeans'ų, guminukų ir kitokio šlamšto. Mano tėtis už viską labai daug sumokėjo ir man dėl to pasidarė nejauku.
-Tėt, gal nereikėjo tau pripirkt man tiek daug dalykų? Nors mano gimtadienis, tai per brangu...- pasakiau nuleisdama akis į žemę.
-Viskas gerai, dukrele, man negaila,- pasakė ir pabučiavo man į viršugalvį. Pasiaučiau kaip vaikystėje, kai nupiešdavau kokį piešinėlį ir mano mama su tėčiu man dėkodami pabučiuodavo į viršugalvį. Bet dabar viskas kitaip. Mamos nebėra. Na, bent tos mamos, kurią dar prisimenu. Dabar ji su savo vyru Matu, jei toks jo vardas, gyvena Vokietijoje...-Ir be to, Luna, čia dar ne viskas,- pasakė tėtis, o aš pažiūrėjau į jį nieko nesuprasdama. Jis tik nusitempė mane kažkur ir tas kažkur buvo gyvūnų prekių parduotuvė.
-Am.... Tėt, mes neturim gyvūno.
-Namie tavęs laukia gyvūnas, bet jam reikia maisto,- aš kiek sutrikau ir sutingusi tiesiog žiūrėjau į jį. Jis tik nusijuokė ir paėmęs daug kažkokio ėdalo nupirko jį. Aš net nespėjau pastebėti kokiam jie gyvūnui.
Kai grįžome namo, tėtis mane nuvedė į rusį. Kai atidarė duris, aš negalėjau patikėti savo akimis. Ten tupėjo miela, balta katytė. Aš visą gyvenimą norėjau katės! Stipriai apkabinau tėti ir pribėgau prie to mažo padarėlio. Katytė prisiglaudė prie manęs ir apkabino mano ranką savo letenėlėmis. Aš pakėliau ją ir nunešusi į savo kambarį paguldžiau ją ant savo lovos.
-Dukrele, valgyt!- sušuko tėtis.
-Ateinu!!!- atšaukiau ir palikusi katytę gulėti ant lovos nulipau į pirmą aukštą. Stengiausi pavalgyti kuo greičiau, nes girdėjau savo katytę kniaukiančią. Nežinau ar iš baimės, ar iš alkio, ar iš vienišumo, bet nusprendžiau, kad kuo greičiau pas ją nueisiu tuo bus geriau. Įsidėjusi į burną paskutinį lazanijos kąsnį padėkojau tėčiui, įdėjau lėkštę į indaplovę ir pagriebusi katės maistą bei dubenėlius užlėkiau į savo kambarį. Kai į jį įėjau pamačiau labai mielą vaizdelį. Kycka bandė nulipti nuo lovos, bet jai labai sunkiai sekėsi, nes ji buvo ganėtinai maža. Išgirdusi mane, ji pakėlė savo mėlynas akis ir pažvelgusi į mane sumiaukė. Aš prunkštelėjau, padėjau pakelį sauso maisto ant savo lovos ir pakėlusi pukuotą padarėlį atsisėdau į jo vietą. Tada atidariau jos maisto paką ir pradėjau su ja žaisti. Mėčiau jos maistą po visą lovą ir ji vis jį gaudė. Kai ji buvo soti ir pavargusi ji atsigulė ant mano pagalvės. Ji buvo per daug miela, kad neleisčiau jai miegoti kur ji nori, tad palikau ją ten. Kai ji sumerkė savo akis, aš pripildžiau jos dubenėlį vandeniu, o kitą maistu ir atlikusi priešmieginį ritualą užmigau.
HEYY ppl, kaip jau sakiau : myliu jus už 2k peržiūrų :* Tikiuosi bent dešimčiai žmonių ši istorija dar patinka, nes aš pastebiu, kad pradedu grybaut vidury autostrados.
P.S. Sorry už klaidas. Kaip ir visada - tingiu taisyt :D
P.P.S. Laukiu Vote'ų ir komentarų :P
