Priklausomi nuo meilės ir adrenalino

*Zara*
Žemė iš po kojų krito. Kaip taip...? Liam...
*Liam*
Zara radau palatoje. Ji sėdėjo ant kėdutės ir verkė. Pribėgau prie jos kuo galima greičiau. Apkabinau ja. Lovoje gulėjo mažas, mažas berniukas. Zara atsisuko į mane. Visa ašarota ir su Nubėgusiu tušu, plaukai susivėle. Ji išpūtė akys ir suėmė mane už rankų.
-Išgelbėk mano sūnų. Prašau! Tu gali jam tapti donoru mano sūnui!-palikau ja ir išbėgau į kolidoriu ir susiradau daktarą. Sužinojęs ,kad noriu tapti donoru Zaros sūnui jis mane iškarto nuvedė tyrimams. Štai. Aš išeinu iš palatos. Jau tapau donaru ir reimia laukti kol iš palatos išves Doma (kaip sakė Zara)Visa nakti guodžiau ja. Raminau. Atėjo daktaras.
-Jūsų sūnus sveikas. Gerai ,kad tėvelis spėjo. Tik...-nutraukiau daktarą. -Aš ne tėvas...bet džiugu girdėti ,kad vaikas sveikas.
-Kaip ne tėvas? Gi donaru tokiai ligai gali buti tik tėvas....-nustebęs patvirtino daktaras. Atsisukau į Zara...Ji verkė nuleidusi galva...-Aš gal jau eisiu.-Supratęs ,kad jam laikas butu trauktis išėjo. Kas per velniava?!
-Gal atsimeni nakti kai klube pries 2 metus permiegoji su mergina? Tai buvau aš...ir aš pastojau...tikrai nežinojau ,kad tu tėvas! Tik kai reikėjo surasti tave grįžau į ta klubą ir peržiurėjau tos nakties įvyki...tada paskambinau tau...mes išsiskirėm po tos nakties ir todėl tavęs anksčiau neradau...-išdėstė su tuščiu ir liūdnų balsu...aš nieko nesakęs išėjau...aš turiu viska apgalvoti...aš turiu sūnelį...

Sorry už klaidas xd