Kitą dieną, pavalgiusi rytinių blynų su braškių uogiene, bei susišukavusi...Atidariau spintą ir nuo lentynos paėmiau raktelį.Jis buvo švelniai žydras.
-Jis lyg debesėlis danguje.-užsisvajojusi pasakiau aš.
Apibėgau visą namą, kol supratau ką su tuo raktu reikia atrakinti.Iš lėto priėjau prie antrų palėpės durų, jos buvo senos ir dažai nusilupę.
Mamos namuose nebuvo, tad atrakinau duris ir įėjau į vidų.
Tenais gulėjo supamoji kėdė, ant žemės mėtėsi senas popieriaus gabalėlis ir aplink vien tik voratikliai.
Čia tikrai labai senai niekas nebuvo apsilankęs.
Atsisėdau ant kėdės ir stebėjausi kaip ji nesulūžta, išgirstu tylų miaukimą ir nusipurtau.
-Man visada nuo vaikystės nepatiko katės.-išlemenau aš.
Staigiai pamačiau prie durų sėdinčią juodą katę, ji laižė savo letenėlę.
Aš atsargiai atsistojusi pradėjau eiti po truputį atgal. Tik staiga įlūžo grindys ir aš nukritau tiesiai ant virtuvės stalo.
-Žinau kad mama labai pyks.-kūkčiodama sumurmėjau.
Tiesiu keliu šlubuodama priėjau prie spintos ir iš jos išsiėmiau knygelę su užraktu, senas šukas, bei labai gražią segě su mėlynu drugeliu.Viską įsidėjau sau į kišenę.
Staiga pradėjo suktis galva, aš nualpau ir išgirdau kaip mama grįžta ir suklykia virtuvėje...Daugiau nieko nebemačiau ir nebegirdėjau.
