Bebėgdama atgal pamačiau šunį už vaistinės, jis šlubavo ir jam iš kojos taip pat bėgo juodas skystis.
...Tai užkrečiama...Ji pabėgo.
Pribėgusi prie šuns pagriebiau jį į glėbį ir toliau bėgau namo.Gal ji dar kažkur netoli.
Namuose kaip ir tikriausiai tikėjausi jos neradau. Šuniukui išvaliau žaizdą, subintavau letenėlę ir su juo, pasigriebusi buteliuką laksčiau gatvėmis, bet jos niekur neradau.
Staiga pradėjo lyti. Balas užtvindė juodas vanduo, aš turiu surasti savo mergaitę.
Po 6 valandų paieškos aš ją radau sėdinčią ant šaligatvio ir verkenčią.
-Kaip tu iki čia nusigavai?-paklausiau aš.
-Mane pavežė mūsų kaimynė, pasakiau kad tu čia manęs lauksi...-pasakė dukra.
Aš nieko daugiau nebelaukusi stipriai ją apkabinau...
-Aš tikrai jaudinausi, tu mane be galo išgasdinai.-beraudodama užsiminiau aš.
*Simonos pov.*
-Aš...aš...l-labai...a-a-atisprašauuu.-apsiverkusi pasakiau mamai ir dar stipriau ją apkabinau.
Ji mane pakėlė, išsikvietėm taksi, paslėpėm mano koją ir šuniuką, tada išvažiavom namo.
Namuose mama nubintavo mano koją, mano koja leido visokius šlykščius burbulus ir labai smirdėjo. ,,Juodas skystis" labai stipriai reaguoja su vandeniu, jis pradeda plisti, man labai gaila šunelio.
Toliau man išvalė žaizdą, paruošė tirpalą iš to skysčio kur buteliuke, kažko ko man nesakė ir vaistažolių iš močiutės sodo.
Šuniui padarė ta patį...Tada abiems ištrynė kojas ir subintavo su nauju bintu, išėjo.
-Ar mes pasveiksim??-paklausiau šuniuko ir nukreipiau akis tiesiai į jį.
Jis tik kelis kart suviauksėjo ir pakėlė leteną, jis atrodė laimingas.Aš jam nusišypsojau.
Po kiek laiko užmigau. Naktį pajaučiau kada jis atšlubavo pas mane lyžtelėjo skruostą ir atsigulė šalia, iš dešinės.
