Panaršiusi kelias valandas internete suradau atsakymą, tai yra ankstesnių žmonių gyvenusių mūsų name kodas.
O nuo ko jis aš vis dar mąsčiau.
Po kelių minučių priėjau prie spintos, dar kartelį ją atidariau ir ten nieko nebeliko, nei užkrato, nei kitų daiktų, tik didelė mėlyna dėžė su užrašu ,,Mano, tik mano".
Aš nusinešiau ją į kambarį, atidariau ir viduje pamačiau dar vieną lapelį su žodžiais: ,,Aš ir tu, bet gaila kad ne kartu".
Lapelį padėjus į šalį dar pasiknaisiojau dėžėje.
Dar radau:
Žirkles, dvi klijų tubeles, sidabrinį voką su laišku viduje ir du raktelius.
Atplėšusi sidabrinį vokelį jame radau mūsų namo ir kiemo koordinates. Kiemo koordinatės buvo seno ąžuolo. Pavaikščiojusi kieme vis tiek nelabai supratau kas dedasi ir nuėjau miegot. Mano galvoje sukosi viena vienintelė mintis.
-Kas ten žiūrėjo į mane iš ąžuolo?...-
Kitą dieną iš ryto supratau, jog koordinatės yra bereikšmės, o rakteliai niekam netinka..., bet pasiliksiu gal netyčia ką atrakinsiu.
Universitete buvo nuobodu, lėtai praslinko 4 paskaitos ir grįžau namo. Namuose sėdau prie kompiuterio ir prisiminiau, jog vakar kažkas į mane žiūrėjo iš ąžuolo. Reik patikrinti.
Dabar 22:34.
Medyje nieko nematau viską įrašinėju, nes man gana baugu ir jau temsta. Staiga kažkas sukrebždėjo ir aš įjungiu prožektorių. Po medžiu pamatau urvelį, gal kokios pelytės ar ko. Po kelių akimirkų iš jo išbėga dvi mažos pelytės. Aš atsitraukiu, nusiraminu ir einu valgyt vakarienės, po to ir miegot. Keista, labai greitai praėjo laikas jau 00:02.
