Falling_In_Love H.S

Kiek linksmesnė dalis ;)

- Norėt nieks nedraudžia.,-atsiliepė.

- Nežaisiu tavo žaidimų. Tuoj pat atsitrauk nuo manęs. Ir grąžink kelnaites atgal.,-paraukusi kaktą prabilo Klara.

- Pajuokavau gi. Neįsižeisk panele, rože.,-toliau kalbėjo jis.

- Dar ir taip.,-bambėjo jinai, bet jau be šypsenos veide. - Manai jog visa tai juokinga.

- Bet aš nenorėjau įžeist. Myliu tave labiau už viską.,-atsiprašinėjo vaikinas ir žvelgė į ją nutaisęs liūdno katinėlio akis ir suraukęs lūpas.

Mergina pradėjo prunkšt išvydusi jo ančiuko lūpas. Ir kumštelėjusi jam į petį toliau juokėsi.

"Na ši mergina ir keista neįmanoma jos perprast. Tai ji juokias, tai piksta ant manęs. Gražiai bendrauja arba nei iš šio nei iš to apdovanoja bučiniu."- klaidžiojo Harry po savo mintis.

- Ei, prince, tai gal baigsi ką pradėjęs. Aš vis dar be kelnaičių.,-išbaidydama jo mintis sušneko brunetė.

- Maniau, jog sakei nebenori jog lįsčiau prie tavęs.,-atsiliepė jisai ir žvelgė į ją nesupratusio žvilgsniu.

- Tai jau nebenori. Tuomet apsirengiu ir lekiu iš tavo miegamojo ir išvis iš tavo gyvenimo. Tuomet pamiršk mane.,-sumurmėjo ji.

- Baik.Nekalbėk taip. Tai mane žudo. Daryk ką nori, tik prašau neišeik.,-prabilo nutaisęs seksualią miną, ir žinojo jog ji nesugebės atsispirt.

- Gerai. Tęsiam gi pagaliau pakol išvis neatvėso mano jausmai tau. Esu sujaudinta, tad gal pabaigsi pagaliau ką pradėjęs. Juk esam suaugę, o ne kokie nors vaikai.,-užsivedusi čiauškėjo mergina.

Ir pagaliau jie pradėjo artėti link tikslo. Haris nusimovė savo apatinius ir stebėjo Klaros reakciją kai ji žvelgė į jo turtus tarp kojų. Bet mergina nebesuko akių į šalį, o žvelgė į pupsantį jo daiktą žemiau bambos.

"Viskas dabar tikrai jau nepabėgsi mergužėle, nes jau užsidėjau apsaugą ant savojo pasididžiavimo. Pažiūrėsim kokia esi lovoje."-burbėjo jisai mintyse ir rite rijo ją žvilgsniu.

"Ko jis delsia. Negi nemato jog visiškai pasiruošus esu. Nebegaliu be jo, kad ir koks jisai bukas ar romantikas būtų, man jau nebesvarbu."-skendėjo savo apmąstymuose ir prikando lūpą kai visai netikėtai pajuto jo daiktą savyje.

- Harry, nesiliauk!,-suryko ji.

- O taip mažute, šauk mano vardą. Tik garsiau, noriu pajust malonumą.,-atsiliepė vaikinas. - Ir seksualiau tark.

Po kelių minučių vienu metu jie abu pajuto palaimą ir Klara visa gerkle suryko:

- Harry, tu fantastiškas.

Ir nuvirtusi į šoną sunkiai kvėpuodama apsikabino jį rankomis per kaklą ir kojomis per jo liemenį.

- Dabar, nepaleisiu. Priklausysi tik man. Prižadėk jog būsi tik mano ir tik man.,-sušneko mergina.

- Aš irgi tavęs nepaleisiu,-sušneko įpinęs pirštus į jos plaukus. - Aš tau ir esu. Net neįsivaizduoji kaip ilgai tavęs laukiau. Ir nejau manai, jog suradęs idealią moterį paleisiu.

Klara pajuto savo veidu atriedant ašarą. O Haris pastebėjęs sugavo ją pirštu. Po to liežuviu nulaižė ją nuo savo piršto ir jau mergina atleido savo rankas ir kojas nuo jo. Bet ji jau nebesivaldė tiesiog norėjo verkti ir jau upeliais plaukė jos ašaros, ir jau Haris nebesugebės jų surinkt, nebent gertų iškart nuo veido.

- Mažiuke, tik neverk, prašau tavęs. Tiesiog negaliu žiūrėt kai merginos verkia. Aš irgi verksiu tuomet drauge.,-prabilo vaikinukas ir pradėjo drauge su ja žliumbt, nors nežinojo ir kodėl.

- O aš maniau, kad vyrai neverkia.,-pro ašaras kalbėjo Klara.

- Verkia. Iš kur ištraukei, kad ne. Tik žinoma mes tyliai ir labai retai.,-atsiliepė vaikinas.

Ir abu pradėjo juoktis, o akys blizgėjo nuo verkimo. Bet pasigirdo kažkokie bildesiai ir tarpduryje pasirodė katinas.