Falling_In_Love H.S

Taigi istorija tęsiasi....

Haris grįžęs į namus nerimąstingai spaudė rankoje mobilų ir dvejojo ar skambinti Klarai ar ne. Parkrito ant lovos ir užsimerkus akims užmigo. O telefonas taip ir liko delne.

Mergina tiesiog pamąstė jog bus padariusi klaidą. Bet akys vis sukosi į mobilųjį telefoną. Turbūt širdies gilumoje ji norėjo jog jai paskambintų žaliaakis antraip nedįrsčiotų į tą pusę, kur guli numestas telefonas. Persirengė į pižamą ir palindusi po kaldra kaip mat užmigo.

Išaušo Šeštadienio rytas. Prabudusi iš po nakties Klara šypsojos, prisiminusi jog sapnavo Harry. Ji jį jau įsimylėjus, tik vargu ar pati tą jau supranta. Nusliukino į vonią ir pasileidusi vandens srovę dainavo mėgstamą dainą.

Tuo tarpu žaliaakis vaikinas prabudo ir mintyse užklydo Klara. Jis įsivaizdavo kaip ją nurengia ir su ta mintim pasikėlė ir nuėjo nusišlapint. Nusiplovė rankas ir grįžęs persibraukė per plaukus. Apsirėdė šį tą gražesnio ir nuėjęs į virtuvę įsipilęs atsigėrė sulčių. Ir išpėdino pro duris. Susiradęs automobilį užsilipo ant jo stogo ir šukavo: Klara! Klara!

- Koks beprotis čia! Neturi ką veikt gal!,-suspygo moteriškė ilgais šviesiais plaukais.

Bet vaikinukas nekreipė dėmesio ir toji moteriškė prašliaužė vis dar niurzgėdama po nosimi.

- Klara aš tave myliu!,-toliau šukavo.

Mergina toliau prausėsi, bet ligtai išgirdo savo vardą, bet nekreipė dėmesio, nes pamanė jog pasigirdo, bet ji išgirdo dar kartą. Tuomet suprato jog nesivaideno ir jai viskas gerai su klausa. Užsuko srovę ir nusisausinusi užsimetė šortukus ir prie jų apsitempė maikutę su piešiniu ant jos puikavosi katino galva per visą maikutę. Pabraukė šepečiu per plaukus ir susirišo juos į arklio uodegą. Pasidažė blakstienas ir isispyrusi į šlepetes priėjo prie lango. O ten išvydo žaliaakį vaikiną, bet negalėjo tuom patikėt, bet tai jis ir šaukė jos vardą. Kaip mat išlėkė link jo.

Harry pamatęs kas ateina negalėjo įtikėt, kad tai ji. Kad tai Klaros šešėlis pasirodė automobilių stovėjimo aikštelėj.

- Ar pamišai! Nešukauk ir nedaryk sau gėdos.,-prabilo mėlynakė.

- Galbūt ir pamišau.,-atsiliepė stovėdamas ant sidabrinės mašinos stogo.

- Tai nejau čia kažkur gyveni?,-pasiteiravo mergina ir nudelbusi akis žvelgė į dangų.

- Taip.,-atsiliepė.

Nušoko nuo stogo ir uždėjęs ranką ant peties prikišo savo lūpas artyn Klaros veido.

- O tu kvepi. Galiu tavęs atsikąst?,-prabilo vaikinas ir išmetė šypseną, nuo kurios viduje mergina net suvirpėjo.

- Tau gal su galva negerai?,-atsiliepė mergina.

- Gal ir negerai. Kai toks grožis prieš akis neįmanoma išlikt blaivaus proto.

- Na jau. Nei aš jau taip graži nei ką.,-kuklinosi Klara ir žvelgė į šoną.

- Nedrįsk daugiau taip kalbėt. Graži esi. Nesįdrovėk manęs. Ir kodėl tu slepi nuostabias akis nuo manęs.?,-burbėjo vaikinas ir prilietė jos skruostą.

- Gerai pasistengsiu.,-atsiliepė.

- Ne pasistengsiu. O vykdysiu.,-toliau jisai tęsė.

- Sutarta, ponaiti.,-erzino tiesiog mergina jį.

Pradėjo kristi lietaus lašai, o jie stovėjo ir žvelgė vienas į kitą. Ir pagaliau mergina neslėpė savo akių nuo jo.

- Va. Matai sugebi kai nori palaikyti akių kontaktą.,-prašneko po kelių minučių tylos.

Neaišku kiek jie gali tiesiog stovėt ir žvelgt viens į kitą. Lietus isismarkavo ir jiedu buvo šlapi, bet lietus neturėtų ilgai lyti, nes danguje šypsojos saulė.

Staiga nei iš šio nei iš to Klara pasileido bėgti, o Harry ją vijosi. Pasivijęs pačiupo už rankos ir pratarė:

- Na. Dabar jau nepabėgsi.

- Ir ką dabar darysi kai sugavai mane?,-pasiteiravo mergina ir išmetė liežuvį.

- Visų pirma negražu rodyti liežuvius.,-atsiliepė jisai.

- Nesigėdink. Negražu. Tik norodymus ir girdžiu iš tavęs.,-bambėjo mergina stovėdama prie savo buto laiptinės.

- Tsss,-sušnypštė Haris pridėjęs pirštą prie Klaros lūpų. -Nereik žodžių,-toliau jis tęsė.

Apsikabino merginą per kaklą, o ji droviai grybštelėjo už jo sėdmenų.

- Nesidrovėk,-Prabilo. - Jei nori gali ir penį paliest.

Ir jau Klara buvo su įkaitusiais skruostais. Jautėsi tarsi pragare nuo raudoniu užsiplieskusių skruostų.

- Gal galiu užeit pas tave?