Falling_In_Love H.S

...tęsinys

- Atleisk, bet ne dabar. Esu pavargusi. ,-atsakė mergina, o Haris ir toliau laikėsi jos įsikibęs.

- Juk sakiau, paleisk ir atleisk, už šitai.,- trinktelėjo iš kumščio į tarpkojį ir pabėgo. Nors jo ir labai geidė, bet padarė tai ko galbūt gailėsis.

Ji paliko jį vieną pliaupiant dar stipresniam lietui, tai jau buvo virtę į liūtį. Saulė pasislėpė ir buvo apsniukę ir dangus virtęs iš melsvo į pilką. O Harry stovėjo susiėmęs už klyno ir juokėsi.

- Ši mergina kietas riešutėlis, bet užkariausiu jos širdį, jei reikės lauksiu ir metus. Bet jis bus mano.,-bambėjo sau panosėje.

Bet jo nuostabai ir vėl sušmežavo jos šešėlis.

- Tik nieko neprisigalvok. Man papraščiausiai pagailo tavęs, nes lietus lyja.,-prašneko mergina.

- Tai iš gaileščio sakai.,-atsiliepė prisišliejęs arčiau ir alsavo į jos veidą.

Vaikinas daugiau nebegalėjo tvardytis ir pabučiavo ją, o ji jį atstumė ir trinktelėjo per tas lūpas.

- Chamas. Ar taip reikia elgtis su damomis. Gal išvis man tavęs nesivest. Eik sau per lietų į namus.,-suriko Klara ir stovėjo sunėrusi rankas bei žvelgė piktu žvilgsniu.

- Juk sakiau aną kart kai pyksti tampi dar žavesnė.,-subambėjo ir pasisuko eiti ant lietaus, kai pajuto rankas sau iš už nugaros.

- Kas tau, moterie. Tai pyksti ant manęs, tai gražiai bendrauji, dar net ir muštis sugebi. O dabar, kas ant meilės patraukė.,-bėrė žodžius kaip kokius žirnius.

- Ne, nu tu ir keistas.,-atsiliepė

- Tai dar mane vadini keistu, pati tokia būdama. Manau toks tokį sutiko, ir turėtume būti kartu kaip pora.

- Pff. Pora, juk mes vos trečią kart susitinkame, kokia pora, atvėsk.

- Kad man ir taip vėsu.,-atsiliepė žaliaakis.

- Ne, na tu ir pavarai.

- Tu irgi ne ką prasčiau, mergužėl.

Klara viduje juto piktį, bet tuo pat metu norėjo ji isiverst į lovą. Tik vaidino neprieinamą. Pasileido bėgti, bet išbėgo į lietų, nes jai reikėjo prasiblaškyt. Ir aišku prisistatė ir vaikinas. Priėjęs prie jos prabilo:

- nestovėk lietuje, dar peršalsi.

- Tai, kad ar taip ar taip jau šlapia. Bet kodėl tu manim rūpinies, kuom aš tokia įpatinga.,-čiauškėjo mergina.

- Kaip nesupranti, juk aš tave myliu, kvailiuke. Vos pirmą kart tave išvydau jausmų banga mane užliejo, aš vaikščioju žeme ir jaučiu visada tu šalia apkabink, priglausk, neleisk išeit noriu likt su tavim per amžius, nes be tavęs kaip be namų negerai.,-išliejo savo širdį.

- Kas čia ką tik buvo? Gal smegenis nuo lietaus permirkai?,-apstulbusi čiauškėjo mergina.

- Tu tik bambi. Nagi eikš, pabučiuosiu. Matau kaip tavo akys spindi kai į mane žvelgi, akis suki į šalį, sunkiai nulaikai žvilgsnį. Tai meilės požymiai ir nesigink to kas akivaizdu. Ir nebūtumei čia jei tau nerūpėčiau.,-išbėrė visą ilgiausią litaniją garbaniukas ir stovėjo už jos.

- Štai, gal nors kiek padės, nes tu viena maikute išėjusi.,-prabilo dėdamas savo švarką ant jos pečių.

Klara nuo jo tariamų žodžių tiesiog įsiplieskė viduje ir juto drugelius pilve, nors jo net nelietė. O dar švarką savo davė jai, ji jau buvo lytiškai sujaudinta nuo jo balso ir išvaizdos ir romantiško elgesio. "Aj velniop" pamanė mintyse ir apsisukusi puolė prie jo. Apsikabino per kaklą ir suglaudė lūpas.