Falling_In_Love H.S

Klaros kelyje ir vėl Harry, kaip gi be jo

- Kas? Ko taip spoksai į mane?,-sukalbėjo išvertęs akis vaikinukas.

- Nieko, tiesiog esi gražus ir negaliu atsižiūrėt.,-atsiliepė mergina ir šypsojos nedrąsia šypsenėle.

- Tai žiūrėk. Nedraudžiu.,-kalbėjo jisai ir stovėjo priešais ją.

- O ką draudi?

- Pavyzdžiui manęs mušimą.

Mergina įsijuokė nevaldomu juoku. O garbaniukas stebėjo ją ir pats nejučia pradėjo prunkšt. Nors ir nežino iš ko juokėsi.

Katinas pradėjo miauksėt ir lakstė po kambarį. Matyt išbadėjo.

- Money, einam įpilsiu tau sauso ėdalo kurį tu taip mėgsti.,-sukalbėjo Klara savo baltam katinui.

- Tai aš jau gal ir eisiu.,-atsiliepė žaliaakis vaikinas.

- Gali pasilikt. Netrukdai. Aš tik greit minutę kokią užtruksiu pakol ipilsiu jam valgyt. Ir grįšiu čia.

- Ne. Manau jau tikrai eisiu, nes ir mano katė gal išalko.

- Na kaip nori. Tai iki. Pasimatysime dar kada.

- Pasimatysim ankščiau nei tu spėsi manęs pasiilgt.,-sukalbo Harry ir apsisukęs dingo už durų.

Klara vėlgi liko viena namuose su savo katinu. Pamaitino katiną ir grįžusi toliau tvarkėsi išverstą butą po apiplėšimo.

Atsisėdo ant sofos ir prisiminusi kas vyko su Hariu šiame kambaryje ji pradėjo šypsotis ir nežimiai pradėjo rausti jos skruostai.

Ji dar juto jo vyrišką kvapą, ir užuodė nuo jo pasilikusį kvepalų aromatą. Mėlynakė myli Harry, ir jis taip pat ją, bet ji kaip viena taip viena namuose. Jos vienatvę užpildo katinas.

Haris grįžęs į namus jautėsi vienišas, o jo mintyse buvo Klara. Pasiėmė savo katę ir kasė jai pakaklę, o katė murkavo ir iš malonumo nagais drąskė vaikino kojas, nes jis buvo ją užsikėlęs ant kelių. 

Nukėlęs katę pasiėmė savo nešiojamąjį kompiuterį ir pasijungęs muzikos šoko pagal ją. Tik jo judesiai buvo belekokie ir atrodė tarsi vaikitų muses. Ir suktelėjęs nerangų judesį išsiplojo ant grindų. Besijuokdamas pakilo nuo grindinio ir parkritęs ant lovos gulėjo. Katė užsilipo šalia jo ir taip pat gulėjo prisiglaudusi.

Kitą dieną jie taip pat susitiko kai Klara ėjo džiauti savo skalbinių.

- Labas Klarut. Tai sakai tvarkaisi?,-sukalbėjo jis pasisveikindamas su ja.

- Sveikas, Harry. Taip trupučiuką. Juk reikia ir apsitvarkyt.,-atsiliepė mergina.

- Gal padėt sudžiaut skalbinius, nes esu už tave aukštesnis. Man nereiks net stieptis. O tu gali dar nugarą pasitempt.

- Koks paslaugumas. Pabaik džiaut. O kai baigsi užeik pas mane. Arbata pavaišinsiu, ir dar šio to saldaus iš po vakar turiu.

- Arbatos neatsisakysiu. Mielai užeisiu.

Pasiėmė jos liemenėlę ir užsidėjo ant galvos.

- Kaip atrodau?,-pasiteiravo merginos.

- Kaip, kaip. Juokingai. Ir padėk mano liemenėlę man dar ją teks dėvėt. Neištepk.,-atsiliepė mergina.

Pakabino ant virvės liemenėlę, bet pasičiupo jos kelnaites.

- Nagi užteks. Pakabink jas ir einam pas mane. O gal nenori. Tuomet paliksiu čia ir galėsi matuotis mano drabužius.

- Gerai gerai. Sekundėlę.

Kai skalbiniai kabėjo ant virvės vaikinas įteikė savo delną į merginos ir jie kartu nuėjo pas ją į butą.