TWO OF ME | sehun (fixing)

4

Užsirakinusi kambaryje net nepuoliau apžiūrinėti pačio kambario, o tik griūviau į lovą greičiau miegoti. Buvo net nesvarbu, kad dar tada buvo tik trys valandos dienos.

Tikėjausi, kad šituose rūmuose nieks nežadins žmonių kas valandą su varpais. 

Netruko ir mano akys užsimerkti.
Išsijungiau.

***

Atsikėliau pusę penkių vakaro.
Nors buvau nepilnai išmiegojusi, jaučiausi dar visai patenkinamai žvali.

Mano kambarys buvo sujungtas su mano nuosava vonia. Tai buvo šaunu, nes savo ankstesniuose namuose negalėjau turėti asmeninio tualeto ar dušo.

Pravėrusi vonios kambario duris, pirmiausia akis patraukė sienų spalva: auksiniai tapetai; baltos, su sidabriniais išraižymais grindų plytelės.

Veidrodis buvo su gryno aukso rėmeliais.

Ant kriauklės staliuko buvo sudėti keturi buteliukai kvepalų. Kniete knietėjo visus kuo greičiau išbandyt, bet prisiminus, kad juos turbūt pirko Zayn - suabėjojau ir palikau juos nepaliestus.

Atlikusi visus grožio, švaros reikalus, išėjau iš vonios ir priėjau prie savo didelės naujos spintos. Ji taip pat buvo nesvietiškai prabangi.
Atidarius ją pamačiau, kad viduje knibžda kelios proginės, trumpos (kelių nesiekiančios) ir ilgesnės suknios.

Pasipiktinau nes norėjau rasti džinsus ir paprastą džemperį.

Užtrenkiau spintos duris ir nieko nepešusi nuėjau susirasti mano nuosavų daiktų, kuriuos tarnai atvežė iš mano senųjų namų. Viskas buvo sukrauta trijose kartoninėse dežėse.

Šyptelėjau pirmiausia ištraukus mano ir Derek nuotrauką. Netrukus ją pasidėjau ant staliuko prie lovos. Pradėjus knistis toliau, pagaliau suradau ko man reikėjo. Nudrengtus Nike sportbačius, juodas siauras kelnes ir pilką džemperį su gobtuvu. Mano garbanos iš praeitos dienos buvo išsileidusios, bet jau nebesivarginau jų betiesinti. Prasišukavau kelis kartus ir palikau juos lengvai kristi.

Išsitraukiau iš dežių savo skaitomą knygą "Pandemonium" ir atsiverčiau pirmąjį puslapį.
Dieve. Ką dabar galvoja Mabi?

Ar ji pyksta ant manęs?
Ar ji jau nušoko nuo proto nenusikratydama minties, kad tapsiu karaliene?

Norėjau žinoti, kad ji į viską reaguoja ramiai.

Negalėjau net suvokti, kad Mabi man linkėtų blogo. Vis stengiausi palikti pašalines mintis kuo toliau nuo savęs, bet neįstengiau.

Staiga pradėjo judėti mano kambario durų rankena. Keistai pažvelgiau į jas nieko nesuprasdama.

Nusviedžiau knygą į šoną ir atsikėliau nuo lovos. Basomis nuėjau prie durų ir meginau atspėti kas tai galetų būti, bet nuojauta sakė, kad tai Zayn.

Ko jam gali reikėti iš manęs?

Man nespėjus atidaryti durų pačiai, už mane jas atplešė kažkoks žmogus.

- Man staigiai reikia tavo pagalbos.

Krūptelėjau išvydusi priešais mane visiškai nepažįstama žmogų.

Tai buvo vaikinas šviesiais plaukais.
Jis atrodė keistas, nes iš išvaizdos negalėjau pasakyti, kad jis vietinis.
Atidariau duris plačiau ir pakėliau antakius.
- Kas tu toks?

Jis prikando lūpą ir staigiai įsiveržė į kambarį.

- Vėliau pasakysiu, - skubotai išrežė, - greičiau, padėk man, kur galiu pasislėpti?