TWO OF ME | sehun (fixing)

11

Mano burna prasivėrė ir ištarė jo vardą:
- Sehun.

Tada net nesupratau, kad nereikėjo to tarti.

Sehun akys prisiblausė. Tamsios akys žybtelėjo ir pradėjo keisti spalvas iš raudonų į juodas ir atvirkščiai.

Jis pakėlė galvą ir pradėjo žiūrėti į mane iš aukštai. Dievaži, atrodė šiurpiai.

Staiga, nespėjus sureaguoti, šalta ranka uždengė man burną ir stumtelėjo atgal.

Atsitrenkiau į kažkieno kūną ir buvau stipriai apglėbta.

Sureagavęs Sehun mirktelėjo akimis ir atsitokėjo. Išvydęs mus staiga vyptelėjo.

- O. Raudonasis Supermenas čia. Vis dėlto, nespėjai. Savannah jau ištarė mano vardą.

Atsigręžiau atgal ir pamačiau į Sehun įbestas Zayn akis. Staigiai jį stumtelėjau nuo savęs ir atsitraukiau  nuo abiejų vaikinų.

- Mėšlas. Ką tu čia darai? - šūktelėjau negarsiai Zayn. Kol vaikinas nežiūrėjo į mane, negalėjau pasakyti ar jis mane norėjo apsaugoti nuo kažko ar tik mums pakenkti.

- Tylėk, - atsitokėjęs ištarė Zayn. Piktai pažiūrėjo į mane ir pagriebė mane už rankos. Nespėjau prabilti, o jis jau mane tempė tolyn link laiptų vedančių aukštyn.

Kelintą kartą jau esu tampoma? Situacija tarp viso šito mėšlo darosi nebesuprantama.

Nebegaliu suvokti ar čia specialiai visi tyčiojasi iš manęs, ar tikrai šitame name dedasi keisti dalykai kaip "mirusieji vaikinai yra gyvi ir sveiki".

Išplėšiau ranką iš Zayn'o ir sustojau vos pradėjus mums lipti laiptais.
- Palauk.

- Ko tu delsi? Negali būti viena su Sehun. Neminėjau tau to? - prisimerkė Zayn.

Ne, jis to neminėjo.

- Paaiškink kas čia vyksta, Zayn. Paaiškink, kodėl tu gali tarti jo vardą, o aš ne? - pakėlusi antakius pažvelgiau į jį, bet nesulaukusi atsakymo, nusisukau ir patraukiau lipti vėl laiptais žemyn. Ten kur buvau.

Po sekundės prieš mane išdygo Zayn.

- Paaiškinčiau jeigu eitumei su manimi ir pažadėtum, kad nebelysi prie jo.

Jo žvilgsnis nebeatrodė piktas ar įniršęs.

Jaučiau negerą aurą sklindančią iš jo, bet nebebuvo taip baisi stovėti tiesiai jam prieš akis. Atrodė.. atrodė, kad jis tik stengiasi mane apsaugoti nuo..

- Nebandyk tarti to vardo, - rimtai ištarė Zayn palikdamas mane gilioje nuostaboje.
Ar jis.. skaitė mano mintis? Tikriausiai jam viskas įmanoma.

Nurijau seiles ir keistai pažvelgus į vaikiną susišiaušusiais juodais plaukais, pradėjau išties manyti, kad jis beprotiškai gražus.

- Kodėl tu manęs taip nekenti? - susiraukiau. Tas klausimas mane kankino jau nuo pradžių. Atrodė, kad mes abu ir ieškome priežasčių sudeginti vienas kitą.

- Taip nėra. Tu mano išrinktoji. Nejaučiu tau neapykantos, Savannah, - lėtai papurtė galvą Zayn ir pirmąkart gyvenime pamačiau vaikino šypsena skirta man.

Shit. Dabar tikrai susilydysiu.

Man nieko nenuspėjus, Zayn palinko prie manęs, suėmė rankomis mano veidą. Užsimerkiau. Pradėjau giliai kvepuoti. Pulsas padažnėjo. Tvirtai galvojau, kad šįkart pasibučiuosiu su Zayn.

- Per daug tikiesi, Sav.

Atsimerkiau ir pamačiau, kad Zayn paleido rankas nuo mano veido ir atsitraukė žingsniu atgal. Jo akys vis keistai krypo ties mano kaklu, todėl apsičiupinėjau, bet ten nieko nebuvo.