TWO OF ME | sehun (fixing)

17

Stovėjau vidury vonios ir mano akys nukrypo į Sehun.

Negalėjau atpasakoti savo išgyventų jausmų. Galėjau tik būti tikra, jog pirmąkart gyvenime buvau ant mirties šlenksčio.

Tik dabar supratau, kad aš dar noriu gyventi. O dar labiau - dingti iš šių rūmų ir užsirakinti savo kambaryje.

Sehun stovėjo ir tik mėgavosi mano silpnumu, o mane kamavo klausimas ar aš sugebėčiau dabar pavirsti į demonę.
Turbūt ne.

- Mąstai? - sušnibždėjo jis. Po mano nugara liejosi ledinis vanduo. Dabar žinau, kad sirgsiu šimtu procentu. Nežinau ką kitiems paaiškinsiu.

- Noriu dingti iš čia, - sušnypščiau piktai. Išsakiau savo norą, bet net nedėjau jokių pastangų pajudėti. Sehun žinojo, kad aš dabar silpna kaip niekada.

Kas aš esu palyginus su demonu?

Sehun greitai tylomis nusijuokė iš manęs ir vienu žingsniu perlipo per mane ir atsirado už mano nugaros.
Nedrįsau pajudėti. Užsimerkiau.

Jis padėjo rankas ant mano pečių ir nestipriai pastūmė žemyn. Ir taip. Aš atsiradau ant jo kelių. Galima sakyti, sedėjau kaip žirgas ant balno. Bandžiau krapšytis, bet jis neleido man išsilaisvinti. Garsiai suurzgiau.

- Kaip tu maloniai kvepi.. - sumurkė jis.

Tai komplimentas, bet išgirsti tokioje situacijoje - buvo šlykštu.

Netrukus šaltasis demonas perdėjo lieknas rankas man per kaklą ir prisiglaudė arčiau. Jutau jo kvėpavimą, šaltą energiją tvyrančią iš jo.

Bet prisiglaudusi nejutau plakančios jo širdies. Tai buvo šiurpiausia.

Bjauriausia buvo tada, kai Sehun lėtai pradėjo mane bučiuoti. Mano kaklą, nugarą, ir pirštais lietė mano pečius.

Išsitraukiau iš jo pančių ir lėtai atsisukau į jį.

- Nustok, - sušnypščiau ir trenkiau jam per rankas, bet Sehun sučiupo man už riešu ir stipriai suspaudė. Ta kląstinga šypsena niekur nedingo nuo jo veido.

- Man labai nepatinka žinojimas, kad tave lietė kažkas kitas, bet ne aš.

- Man nesvarbu. Nesu tavo asmeninė lėlė.

- O norėtum tokia būti, Sav? - šyptelėjo jis. Ta bjauri klasta raudonose jo akyse. Negalėjau pakęsti.

Nespėjau paklausti, ką jis turi omeny, ir tik per trumpą akimirką Sehun sugebėjo laikydamas už mano riešų atsukti mane į jo pusę.

Vis dar jutau šaltus, permirkusius savo plaukus. Neslėpsiu sakydama, kad buvo nežmoniškai šalta. O buvau tik po džinsais ir maikute. Šalia vonios, ant žemės, mėtėsi mano švarkelis ir jo maikę.

Tada atsitiko tai, ko visada bijojau.

Sehun išvydamas mane iš pačios savo minčių, įsisiurbė man į lūpas.

Norėjosi klykti, nes apėmė nežmoniškas skausmas.
Užsimerkiau nes mane spaudė didžiulis galvos skausmas. Kas čia vyksta?

Sehun apglebė mane ir dar labiau suspaudė mūsų lūpas.

Turėjau suprasti ką reiškia demono bučinys.

Tai pats baisiausias dalykas pasaulyje. Pasijutau lyg būtų siurbama mano energiją iš vidaus.

Net negalėjau pagalvoti, kad Sehun išdrįso manimi maitintis.

Kuo ilgiau mes laikėmes, tuo labiau silpau. Akyse pasidarė balta. Poto atsimerkiau ir supratau, kad baltumas akyse nepradingo. Taip pat ir skausmas. Buvo nežmoniška kankynė.