TWO OF ME | sehun (fixing)

13

Praėjo dvi nykios dienos. Kaip visada, vilkausi iš kambario į kambarį, ieškojau naujų draugų rūmuose ir tiesiog nuobodžiavau valgydama beprotiškai skanų maistą.

Bet šiaip valgyti nėra nuobodu. Turiu tai priminti.

Pirmąkartą per šį mėnesį pajutau, kad nebegaliu nekęsti Zayn. Kad ir koks jis bjaurus, niekingas ir  šaltas bebūtų - tas bučinys buvo nelemtai suknistai tobulas. Negaliu jo iškraustyti iš savo galvos. Negaliu pamiršti šaltų ir sausų jo lūpų, slidžių, vėsių rankų.
Nieko negaliu pamiršti.

Bet po mėnesio, gyvendama su kilmingąją Malik šeima, supratau, kad ilgiuosi savo šeimos; ilgiuosi brolio Dereko, mamos, tėčio, na ir aišku sesers (kad ir kokia ji būtų).
Mane piktino faktas, kad negaliu niekam paskambinti. Kartais pavykdavo nukniaukti Rebekos telefoną ir slapta parašytį žinutę broliui, bet tas netenkino. Nesulaukdavau atsakymų, o ir prigauta tikrai nenorėjau būti.

Džiugino tik tas faktas, kad pagaliau man leista išeiti iš rūmų. Praėjus vienam mėnesiui, Išrinktoji laisvai gali vaikščioti po Xoloxą. (miesto pavadinimas, kuriame jie visi gyvena;išgalvota)

Be abejo, buvo aiškiai susakyta, kad nutiks man bandant pabėgti ar išvažiuoti į kitą miestą ar šalį niekieno nepasiklausus. Dabartinė situacija privertė mane galvoti, kad esu kaip kalėjime. Šaunu.

Bet tikrai džiaugiausi, kad galėsiu pagaliau aplankyti šeimą ir draugus.

Nauja diena mano nuojautai žadėjo, kad šiandieną kažkas nutiks svarbaus. Neįsivaizdavau kas, bet vis kažkoks keistas kirbesys perspėdavo mane.

- Šiandieną jūs privalote atrodyti tvarkingai ir puošniai, panele.
Mano nuosava tarnaitė rankose laikė kruvą drabužių. Pirma, apžiūrėjo pati, o tada sumetė gražiai juos ant mano didžiūlės lovos ir parodė man į rūbus pirštu.

- Rinkites. Šias sukneles išrinkau ne aš, todėl neskubėkite peikti, - kuo greičiau išbėrė tarnaitė aiškiai parodydama, kad nesicackins. O aš kaip tik norėjau apiburbuliuoti netikusias sukneles, kurias ji čia man sumetė. Kadangi nesenai nekaltai pasibučiavau su princu, turėčiau atrodyti nepriekaištingai gražiai. Jeigu vilkėsiu treningus ir marškinėlius - jis išsioperuos burną.

Žinodama, kad Zayn mėgsta vilkėti juoda švarką su baltais marškinėliais, nutariau prisiderinti prie jo, todėl pasirinkau pačia gražiausią juodą suknelę iš visų. Suknelė buvo bene pati kukliausia, bet kažkuom ji traukė akį ir man, ir tarnaitei, kadangi ji stipriai palinksėjo galvą pritardama mano pasirinkimui visomis keturiomis.

- Ką daryti su plaukais? - netrukus apsivilkusi suknelė jau žiūrėjausi makiažo ir plaukų. Tarnaitė įgrūdo man į rankas sukimo žnyples ir suburbuliavo:
- Tiesiog susigarbanok. Gražiai kris, kadangi tavo plaukai stori ir švelnūs.

Mane kiek erzino jos amžinas burbėjimas, bet negalėjau skųstis jos stiliaus ir grožio patarimais. Ką gebėjo - tą jau gebėjo.

Stebėjausi, kad tokia jauna ir simpatiška mergina negalėjo susirasti turtingo vyro, o sutiko dirbti čia nepažįstamųjų tarnaite.
Nusprendžiau to ir paklausti:
- Ar tu senai čia dirbi?

Ji kiek patylėjo, o tada prabilo:
- Šimtą keturiasdešimt metų.

- O jeigu rimčiau? - papurčiau galvą nusivildama, kad be reikalo norėjau susidraugauti su jauna kambarine.

Ji sustojo delioti sukneles atgal į spintą, atsisuko į mane ir pakilnojo antakius.
- O jeigu aš rimtai? Netiki?

- Netikiu, - prunkštelėjau. Ji rimtai bando gadinti man nervus? Dieve. Kur aš gyvenu?