TWO OF ME | sehun (fixing)

14

SEHUN POV

Pastaruoju metu gyvenau tarsi sapne. Kartais atrodydavo, kad pabusiu ir suprasiu, jog viskas paprasčiausiai prisisapnavo. Kad tai buvo kraupus, bet įdomus sapnas, o ne košmaras, kuris baigsis, susigražinsiu savo mylimąją ir gyvensime ilgai ir laimingai.

Deja, laimingos pabaigos nesitikėjau, bent jau artimiausiu metu. O mano mylimoji.. Ilga istorija. Mano antroji pusė virto viską naikinančiu padaru - tiksliau - demonu. Mano pasaulyje gyvena tik vienos rūšies demonai, ne taip kaip vampyrai, kurių rūšys yra kiek kitokios nei mūsų.

Aš - stengiuosi trauktis nuo savojo blogojo aš, kaip galėdamas toliau. Jau nekartą pasigailėjau nuskriausdamas Savannah ne savo noru.
Bet demono pakvietimas ir yra demono pakvietimas. Pakviesi - bėk. Nebėgsi - mirsi/nukentėsi.

Bet Savannah neklausė. Ji visada tikėjosi sulaukti energiją siurbiančių bučinių ir būti myluojamai blogo žmogaus. Tada nesupratau, kodėl ji manęs nebijo, man būnant demono formoje, bet dabar suprantu.

Aš ją beprotiškai traukiau. O, deja, ir ji mane traukė. Todėl ir liko gyva. Todėl ir nutariau, kad ji turi būti su manimi. Supratau ką reiškia sielos dvyniai.

Bet Savannah nenorėjo būti demone. Niekas nenorėjo. Niekada. Prieš šimtus tūkstančius metų, visi demonai buvo paverčiami savo likimo parinkti.

Mirštantys žmonės negalėjo pasirinkti ar jie galės atgimti į demonus, ar ramiai nudvėsti. Likimas tiesiog pasirinko jam tinkamus.
Kaip aš.

Privalėjau mirti toje avarijoje, su tėvais. Bet aš atgimiau.
Savannah, mergina, kurią myliu, demone buvo paversta prieš savo valia. Tai nutiko tada kai Ailee pakėlė prieš ją ranką. Jį sugėrė visą Savannos energiją, kartu ir visą jos esybę.
Tai buvo pati didžiausia demono galia, kurią gali pasinaudoti tik labai stiprūs demonai. Visiškai "surijęs" žmogų, gali pavirsti/atsigauti iš naujo į tikrą žmogų. Žinojau, jog Ailee nekentė būti demone, todėl jos tikslas buvo ne tiek blogas, kiek doras jos atžvilgiu. Bet, deja, Ailee kiek persistengė ir ji pati save nusižudė.
Aš negalėjau matyti Savannos mirusios.
Nesugebėjau. Niekada nesugebėčiau.
Todėl privalėjau ją pasukti savo keliu..
Tapusi demone Savannah visiems žmonėms tarsi mirė. Tam tikra prasme taip ir buvo. Tapęs demonu - net ir savo noru - pamiršti ankstesnį gyvenimą ir gerumą, tampi žiaurus ir negailestingas kaip visi kiti demonai.
Tave gelbsti tik tavo žmogiškoji pusė. Stiprioji pusė.

Bet aš nesugebėjau nei pamiršti Savannos, nei leisti jai mirti ir daugiau jos nebepamatyti. Mylėjau ją, ji buvo lyg mano sielos puselė. Širdis atsisakė tai suprasti, net ir virtusi baisia sielasiurbe pabaiga, man ji buvo tobula ir gyva.
Privalėjau tęsėti savo žodį. Turėjau išlaikyti jos žmogišką pusę kiek galėdamas ilgiau.

Negalėjau sau leisti pamatyti demoniškosios, juodosios pusės Savannos akimis. Ji nebūtų to norėjusi.

Išsiskyrimas su Rebecca tapo tikra kančia. Esame geri draugai, bandėme užglaistyti visas mus skiriančias problemas meiliais žodeliais ir meile, bet tai tebuvo apgaulė. Nei aš, nei ji nemylėjome vienas kito. Rebeccai tai buvo netikėta, sužinoti, kad myliu Savannah, nes niekam nepasakojau apie mudviejų meilę.
Pajutau Rebeccai neapykantą. Tikriausiai reikėjo atvirai su ja pasikalbėti ir paaiškinti, kaip mane slegia iš anksto nulemtas gyvenimas.

Bet nulemtas gyvenimas slegia ne tik mane, o ir Zayn.

Niekada nebuvau pagalvojęs, ką reaguos Zayn sužinojęs apie Savannah atgimimą į demonę. Netrukus vyks "vakarėlis", surengtas Rebeccos. Zayn ir Savannah taps pagrindiniai vakaro žmonės.