New Life (2)

3 ,,Bet aš noriu suprasti."

Hope/Sara pov.

- Bet kaip jie galėjo nepatikėti? Juk policija patvirtino, kad tu žuvai. - priminė Madison.

- Visą šį laiką jaudinausi, kad Alex ir Dean nepatikės. Pasirodo, mano nuogąstavimai turėjo pagrindą. - pasakiau.

- Bet kodėl? Jie gal kokie detektyvai? - paklausė mergina.

- Jie daug blogiau už detektyvus. Tavo gyvenimas daug saugesnis jei jų nesutinki. - atsakiau.

- Kodėl? Aš vis dar nesuprantu. - prisipažino Mad.

- Ar kada nors girdėjai istoriją apie trejetą apie kurį nėra žinoma jokia informacija? Tikriausiai girdėjai ir tą melą, kad jie buvo sugauti. Dažniausiai visi, kurie pamato tą trejetą nebeišgyvena. - pasakojau.

- Zara, Kate ir Dean. - tarė Madie rimtai, o tada nusišypsojo. - Bet juk tai tik vaikino vardas. Jis nėra vienintelis pasaulio Dean, Sara.

- Dean yra vaikinas, kuris buvo už durų. - pasakiau. - Zara yra Alexandra, kurią šiandien mačiau. 

- Iš kur tai žinai? Pažįsti juos? - paklausė ji.

- Aš esu Kate, Mad. - atsakiau.

- Tu Kate? Tu juk juokauji, ar ne? - sutriko mergina. - Susidėjau su žudike?

- Aš viso to atsisakiau. - tariau.

- Koks skirtumas ar atsisakei! - staiga suriko Mad. - Nesvarbu kodėl ir kada atsisakei! Tu vistiek iki tol kol atsisakei nužudei daug žmonių!

- Aš to nenorėjau! - pakėliau balsą. - Bet taip pat ir norėjau! Norėjau išlieti skausma ir tai buvo puikus būdas! Norėjau pamiršti savo sušiktą gyvenimą! Norėjau pasikeisti ir nebebūti tokia kokia buvau! - surikau. - Aš nebeturėjau tikslo gyventi, bet tada gavau naują galimybę. Gavau galimybę pradėt viską iš naujo ir pasikeisti. Gavau galimybę atkeršyt. Viskas, ką dariau buvo dėl keršto.

- Keršto? Ko vertas kerštas, kai nužudai nekaltus žmones? - paklausė ji su panieka.

- Aš nežudžiau nekaltų žmonių. Niekada neišdrįsčiau nužudyt paprasto dėl nieko nekalto žmogaus. Žmonės, kuriuos žudžiau buvo žudikai kaip ir aš. - atsakiau.

- Bet tu vis tiek žudei. - pasakė mergina.

- Visi, kuriuos nužudžiau bandė nužudyt mane ir mano draugus. Negalėjau palikti jų gyvų, nes kitaip būčiau turėjus slapstytis. - paaiškinau. - Bet mane vistiek būtų suradę ir nužudę. Net neabejoju jog ir tu jei tave bandytų nužudyti nužudytum tą žudiką.

- Ne. Aš įduočiau jį policijai, nes atvirkščiai nei tu nesu žudikė. Aš nežudau žmonių ir nesvarbu žudikai jie ar ne. - atsakė Mad.

- Mano padėtis buvo visai kitokia. Aš buvau į tai įsivėlus. Jei būčiau pranešus policijai pasodintų ne tik tą žudiką, bet ir mane bei mano draugus. Aš nenorėčiau praleisti pusės gyvenimo už grotų dėl to, kad pranešiau policijai. - tariau.

- Bet juk tu nebūtum buvus nusikaltėle... - norėjo kažką ir toliau sakyti Madison, bet aš ją pertraukiau.

- Bet būtų suėmę mano draugus. Be to, aš taip pat sėsčiau už tai, kad viską žinojau ir savo valia nieko nesakiau. Tu nesupranti ir nesuprasi kol pati to nepatirsi, todėl ir nebandysiu tau paaiškint. - atsakiau.

- Bet aš noriu suprasti. - pasakė mergina.

- Kodėl? Visa tai per daug komplikuota ir sunkiai suprantama. - tariau.

- Bet suprasti tavo poelgius yra daug geriau nei visą likusį gyvenimą manyti, kad mano geriausia draugė žudikė. Noriu tave suprasti ir palaikyti. Noriu suprasti, nes daugiau man nieko neliko. Noriu suprasti, nes nenoriu tavęs prarasti. - atsakė Mad su puikiai jos balse girdimu skausmu.