New Life (2)

11 ,,Kokia jos būklė?"

Tyler pov.

- Ar tu įsitikinus, kad ten nieko daugiau nebuvo?  - paklausiau, nes netikėjau tuo ką Madison man aiškiai pasakė.

- Aš atbėgau vos tik išgirdau. Tas žmogus turėtų būti koks supermenas, kad dingtų per kelias sekundes. - sarkastiškai tarė mergina. - Aš nesu akla, Tyler! Kaip gali galvoti, meluočiau dėl tokių dalykų?

- Ji taip nepadarytų. - sakiau, bet žinojau, kad ji tai padarytų. - Juk ji to nepadarė?

- Ji tai padarė. - priminė man Madison. - Jei nori, perkelsiu ją į Niujorko ligoninę.

- Gerai, aš susitarsiu dėl perkėlimo. Tu skrisk su ja. Aš pasirūpinsiu apsauga. - pranešiau.

- O kam apsauga? - sutriko mergina. 

- Nes jei kas nors sužinos, kad Sara ligoninėje, visas šitas reikalas gali pasibaigti tikra jos mirtimi. - atsakiau ir, prieš padėdamas ragelį, atsisveikinau.

Negalėjau suprast kodėl ji taip padarė. Bet šįkart ji nejuokauja. šįkart ji pasiruošus eiti iki galo ir aš padariau didžiulę klaidą. Jei ji neišgyvens, niekada sau neatleisiu.

Negalėdamas sulaikyti pykčio ant savęs, trenkiau kumštį į sieną, nes tai buvo arčiausias objektas.

- Kas nutiko? - paklausė susirūpinusi Gabriela. - Ką sakė ta mergina?

- Sara ligoninėj. - atsakiau, atsiremdamas į sieną.

- Ką? - sureagavo Katherin. - Ka-kas nutiko?

- Ji... Em sakė, kad... - negalėjau kalbėti. Pyktis ant savęs liepė ką nors daryti, o ne plepėti, tačiau galiausiai papasakojau. - Em sakė, kad išgirdo Saros klyksmą... Ir, kad Sarai buvo suvarytas peilis... Ir... Kai paklausiau, kaip atrodė tas žmogus...  

- Kas tas žmogus? - paklausė Alexandra.

- Ten nieko nebuvo. Peilį ji susivarė pati. - atsakiau.

Visų veidai buvo neįskaitomi.

- Aš žinojau, kad ji taip gali pasielgt. Aš žinojau, tačiau pasakiau, kad jai reikia susiprasti ką jaučia. Pačiai. Aš būsiu kaltas dėl jos mirties. Aš jai nepadėjau. Palikau ją. - tariau ir vėl trenkiau kumštį į sieną, tačiau tai nepadėjo. 

- Kokia jos būklė? - prakalbo Bethany, kuri iki šiol visą laiką tylėjo nuo tada, kai Sara užklupo ją besiklausant mūsų pokalbio.

- Jai blogai. Labai blogai. Sara buvo viską apgalvojus. Kaip aš neįtariau, kad ji kažką darys? Juk mačiau kaip ji jautėsi ir kaip atrodė. Iškart buvo matyti, kad ji nori numirti. Ji atrodė, kaip gyva numirelė. - kalbėjau.

- Ką? Kodėl nepasakei? - paklausė Alexandra.

- Juk jums nerūpi. Jūs dėl to kalti lygiai tiek pat kiek ir aš. Kodėl reikėjo daryti tą nesąmonę? Kodėl tau reikėjo ją pabučiuoti? Ar tu įsivaizduoji kiek laiko jai prireikė atsikratyti prisiminimų? Tu vienu bučiniu privertei ją prisiminti viską, kas buvo užrakinta giliai širdyje. Man atėjus ji net neverkė. Ji tiesiog sėdėjo užhipnotizuota toje netvarkoje. - prisiminiau. - Mes visi kalti.

- Ką? - paklausė Louis.

- Tu kaltas. Tu. Aš taip pat, bet tu... Kaip galėjai taip pasielgti? Kaip galėjai taip pasielgti, jei žinojai, kad ji to nenori? - paklausiau.

- O kas sakė, kad ji nenorėjo? - pašaipiai šyptelėjo jis.

- Aš. Ji mano draugė. Ji nėra bet kokia mergina. Man ji rūpi labiau nei tau. Tau ji nerūpi, tad geriau susirask ką nors kitą, ką galėtum skaudint. - pasiūliau. - Dabar, jei leisit, einu perkelti ją į kitą ligoninę.