cigarette // zjm

16

Mila

Baigiau darbą ir ramiai važiavau namo. Bet tada suvokiau, kad namuose jau bus mama, labai tikiuosi, jog šiandien Cath bus namie.
Nupirkau kinų maisto ir kiek pasėdėjusi mašinojė ir įtikinusi save,kad viskas bus gerai patraukiau į butą.
Įėjau, gerai tyla.Vadinasi Cath čia tikrai nėra. Nuėjau į virtuvę, padėjau maistą ant stalo.
"Mama, aš namie."
"Štai ir tu. Labai malonu, kad pasitikai mane, gerai, kad Cath tokia maloni ir palaikė man kompaniją." Pasakė ji, savo sarkastišku balso tonu, išeidama iš mano kambario.
"Geriau eime valgyti, parvežiau maisto." Apsimestinai, džiugiai pasakiau, lyg nebūčiau girdėjusi ką ji kątik sakė.
Sėdejome viena prieš kitą nejaukioje tyloje ir valgėme.
"Na, tai aš maniau, kad tu nori viską išsiaiškinti. Juk to čia ir atvykai?" Kiek per grubiai paklausiau.
"Maniau, kad jau nepaklausi. Kas su tavimi blogai, kodėl sudaužei vargšui vaikinui širdį?" Jos balsas aukštas.
Jaučiau kaip įtampą tarp mūsų tik auga.
"Aš nežinau, ar labiau sudaužiau širdį jam, ar tau." Kuo ramiau pasakiau.
"Atsiprašau, kas su tavimi blogai, aš tavęs nebeatpažįstu!'' Štai, spektaklis prasideda...
"Gal dėlto, nes nedarau tai ko, sumautai, nori tu ir kas yra tik tau vienai palanku..." Ji nutraukė mane.
"Net nedrįsk. Tai nėra vien man palanku, aš žinau kas tau geriausia, kas yra geriausia mums."
"Ne mums! O vien tik tau ir dar kartą tau! Tu.. Tu esi tokia savanaudė, tokia..." Mane nutraukė durų skambutis.
"Atidarysiu." Pasakiau.
Nuėjau prie durų ir šūdas per akutę pamačiau, kad už jų stovi Zayn. Daktaras sakė, kad jį pasiims mama, ką jis čia veikia?

"Ką tu čia veiki?" Sušnypščiau atidariusi duris.

Jis į mane pažvelgė kaip į idiote.

"Atėjau pasikalbėti ir padėkoti." Vaikinas žvelgė į mane savo rudom giliom akim.

Nepradegink skylių taip žiūrėdamas, pamaniau.

"Dabar ne per geriausias metas... Mano mama čia ir tiesiog ji, na... Savanaudė." Sumurmėjau.

"Nieko tokio." Jis pastebėjau nesiruošia išeiti.

Vaikinas nusimovė sportbačius.

"Uh, eime." Jis nusekė mane vidun.

Dieve, prašau, kad mama nieko nesakytų ir neprisigalvotų.

Mes kartu su Zayn nuėjome prie mano mamos.

"Kas gi čia?" Mano motina klausiamai pažvelgė į vaikiną.

Manau jis jai didelio įspūdžio nepadarė. Šiek tiek tamsokas gymis, tatuiruotės ant rankų, sulyses, maišeliai po akim. Pagalvotum, kad narkomanas jeigu nežinotum, kad jis serga prakeiktu vėžiu.

"Sveiki, aš Zayn." Vaikinas pasisveikino, o mano mama rodos dabar jį studijavo.

Dieve, padėk. Rimtai.

"Ooo, malonu. Aš Lydia. Milos mama." Moteris nusišypsojo Zayn savo balta šypsena.

Ką tu rezgi, šėtono moterie?

"Aš čia pažinojau daugumą Milos draugų, bet tavęs nepažįstu. Naujas draugas, Mila?" Mama pažvelgė pirmiausia į vaikiną stovintį šalia manęs, o tada ir į mane pačią.

"Na, aš jos naujas draugas. Žinot, pasitaiko ir nepažinot." Gerai, juodaplauki, tu kandus. Žinai, kada ši moteris kandi.

"Tiesa. Mes dabar aptarėme Milos ir Trevor santykius. Ši mergina sudaužė Trevor širdį, žinojai?" Gerai, to manau jau per daug.

Kodėl ji bando tai sakyti Zayn. Tai juk visiškai mano asmeniniai reikalai. Jis su tuo nesusijas.

"Mama..." Pabandžiau ją užtildyt.

"Na, o ne jis jai širdį sudaužė?" Man nieko nespėjus pasakyti paklausė Zayn. "Jūs bent žinot viską ir paklausėt savo dukros kaip ji jaučias ir kaip viskas nutiko?" Zayn stovėjo už mane, galbūt jis visai geras ten kažkur.

Ta prasme ar aš jam kada pasakojau  apie savo motiną? Nes jis dabar gelbėja situaciją, aš niekada nedrįstu motinos prašyti išklausyti, nes ji visada turi savo tiesas.

"Ir kokia gi ta visa istorija?" Rodos ji susidomėjo?

"Nagi, Mila, pasakyk, kad tavo sužadėtinis suknistas gėjus, kuris tave išdavė su kitu vaikinu." Zayn gana piktai pasakė.

Kas jam darosi?

Mano mamos akys maniau išsprogs ant kaktos. Ji to nesitikėjo.

"Dieve, mano... Aš nežinojau... Kodėl man nesakei, Mila?" Mano motina žvelgė į mane kiek pasimetus.

"Nes niekada nesiklausai, o tik kalbi!" Piktai jai atkirtau ir jaučiau kaip veidas raudonuoja nuo ašarų ir pykčio.

"Aš... Aš..." Ji neturėjo ką pasakyti, pirmą kartą per šią valandą jos veidas pasikeitė į šokiruotą ir ji visiškai neturėjo ką pasakyti.

Apsisukau ir nuėjau į savo kambarį, nes daugiau nebeatlaikysiu šios įtampos, dar kvaili prisiminimai apie Trevor...

Atsiguliau ant lovos ir pajutau deginančias ašaras, atrodo, kad neturėčiau verkti, bet nieko negaliu padaryti, man tikrai skaudu. Bet gal iš dalies ir gerai, kad atėjo Zayn ir dabar mamai viskas aišku.

"Ar tu manai, kad aš turėčiau nueiti pas ją?" Išgirdau mamos balsą.

"Ne, ištikrųjų tai nemanau, leiskit man su ja pakalbėti."

Ir štai Zayn jau čia, mano kambaryje, jis uždarė duris po savęs.

Atsisėdau ir pažiūrėjau į jį, jis atsisėdo prie manęs.

"Ei, ar tu verki?" Jis atrodė kiek sunerimęs.

Nieko nesakiau, tik prisislinkusi apkabinau jį ir pradėjau dar smarkiau verkti.

Jis mane apkabino.

Tik dabar pati nesupratau dėlko verkiu, ar dėlto kas įvyko su mama ar dėl Zayn...