Mila
Zayn parvežė mane namo ir kaip bebūtų keista labai mielai atsisveikino ir pažėdėjo rytoj ateiti į ligoninę.
Atsargiai atrakinau buto duris ir tyliai įėjau visai nenorėdama rasti Edd su Catrinah kažką išdirbinėjančius.
"Milaaaaa." Išgirdau vaikišką balselį.
"Izzy." Apkabinau mergytę.
Visai užmiršau apie ją.
"Štai ir tu. Nesitikėjau, kad tiek ilgai užsibūsi, maniau jau busi čia vakar vakare." Cath nusijuokė.
Pavarčiau akis." Na, o kur Edd?" Pažiūrėju į ją.
"Jis vakar ilgai neužsibuvo. Tikiuosi susitvarkysi su Izzy, man reikia skubėti, jau vėluoju." Ji apkabino Izzy ir pabučiavo jai į skruostą. "Susitiksim vakare, būk gera mergaitė ir klausyk tetos Milos."
Išstūmiau ją pro duris ir užrakinau jas.
"Na tai kaip tu gyveni?" Pasilenkiau prie Izzy.
"Gelai." Ji atsakė ir nusišypsojo miela šypsenėle.
Ji nuvo tikra Cath kopija- blondiniški plaukai mėlynos akis ir duobutės skruostuose.
"Ką nori veikti?" Paklausiau jos.
"Žiūrėti filmukus!" Ji sušuko.
"Šaunu. Kaip manai kol tu žiūrėsi filmukus aš padarysiu pusryčius?"
"Skamba gerai." Izzy nusišypsojo ir nušuoliavo į svetainę.
Nusprendžiau, kad reikia padaryti vištienos troškinį, susiradau visus produktus, bet suskambėjo mano telefonas.
Pažiūrėjau kas skambina : mama.
Nurijau gumulą susidariusį gerklėje ir atsiliepiau.
"Mama." Nutaisiau kuo rimtesnį balsą.
"Mama?" Ji piktai suspiegė. "Ką per nesamones tu manai daranti, panele Mila Kunis! Išsiskyrei su Trevor, kas su tavimi negerai...."
"Mama, tu nieko nežinai." Pabandžiau įsiterpti.
"Galėsi man rytoj viską papasakoti pati, aš atskrendu pas tave."
"Mama, nejuokauk. Viskas gerai, juk tu neskrisi tokį atstumą, nesivargink."
"Bilietus jau turiu, tiesiog parašyk vėliau savo adresą." Ir su tuo ji baigė pokalbį.
Giliai įkvėpiau ir įsikibau į spintelę. Juk viskas gerai mama mane supras, o ir jos pačios seniai nemačiau. Bandžiau save įtikinti.
Mano kvėpavimas buvo patankėjęs, bet žinau jog tai nesveika todėl pastovėjus keletą akimirkų vienoje vietoje pradėjau pagaliau gaminti maistą bandydama nekreipti tai jog mano mama rytoj bus čia.
-
Vakare aš buvau visiškai nukankinta, gulėjau ant sofos, o ant manęs miegojo Izzy ir mums abiems buvo šakės. Ji vienas iš hiperaktyvių vaikų. Užmerkiau akis trumpai, bet išgirdau rakinamas duris.
Po gal dvidešimt sekundžių bute pasirodė Catrinah, ji taip pat atrodė pavargus.
"O, ji miega. Gerai." Catrinah priėjo prie mūsų ir atsargiai paėmė Izzy ant rankų, turbūt nunešė paguldyti į lovą.
Tada ji grįžo, o aš atsisėdau, kad ir jai liktų vietos. Catrinah prisėdo. Aš giliai atsidusau.
"Kas negerai?" Ši blondinė visada viską labai gerai jaučia.
"Ką?"
"Juk matau, kad kažkas negerai, Mila." Catrinah atsisuko į mane ir aš jaučiau jos aštrų žvilgsnį.
"Mano motina ryt atskrenda ir tu žinai kokia ji. Jeigu jai kažkas nepatiks ji gali mane parsitemt atgal į Australiją. Ji per daug valdinga, o atstumas leido ilsėtis nuo jos valdingumo..." aš nurijau seiles ir užmerkiau akis.
Catrinah mane apkabino.
"Tu suaugus. Ir iš viso ko jai čia?"
"Ji sužinojo, kad mes su Trevor išsiskyrėm tai ji žinoma siaubingai pasiuto dėl to."
"Tu paaiškinsi viską jai. Juk ji taip pat yra supratinga." Žinau jog Catrinah teisi.
"Yeah, Cath, tu teisi. Eisiu miegoti." Tariau ir atsistojau nuo sofos.
"Labanakt."
-
Kažkoks įkyrus garsas trukdė man miegoti ir kol supratau jog tai mano telefonas.
Skambino Jacob, kuriam daviau numerį vien iš principo prie juodaplaukio.
Ir koks normalus vaikinas skambina pusę keturių?
"Klausau?" Manau mano balsas tikrai skambėjo mieguistai.
"Atleisk jog skambinu naktį, bet nežinau ką daryti Zayn nenustoja kosėti krauju ir mes labai bijome tai tęsias kurį laiką." Vaikino balsas skambėjo isteriškai.
"Po velnių kodėl jūs nevežate jo į ligoninę!?" Mano balsas rodos iš kart pasidarė žvalus, o tonas pakilo.
"Jis atsisako ten važiuoti."
Kas jis per šūdžius?
