cigarette // zjm

7

Zayn

"Dar vieną!"

"Ei, Mila tau jau tikrai gana." Pasakiau, nes ji tikrai jau buvo apgirtusi ir manau nėra pratusi gerti.

"O vau tu žinai mano vardą." Ji susvyravo ant kėdės ir aš sugriebiau ją už alkūnės.

"Josh, dar vieną."

"Gerai, po paskutinį ir eisim." Pažiūrėjau į ją rimtu žvilgsniu.

"Gerai, jei tu ateisi kitą kartą ir atliksi visus būtinus tyrimus." Ji nusišypsojo pergalinga šypsena.

Sukandau dantis."Gerai, vienas kartas nieko nepakeis."

"Šaunu." Ji pasakė ir užsivertėm po taurelę.

"O dabar einam." Pasakiau ir atsistojau.

Aišku gal ir galėčiau čia ją palikti, bet kadangi atsivedžiau ją čia, manau dabar nepaliksiu jos čia, juk neesu toks beširdis.

"Tikiuosi tu neapsivemsi beeidama."

"Ei aš neesu tokia nevykėlė." Ji nusijuokė ir susvyravo, vėl paėmiau ją už alkūnės ir prilaikiau.

"Taip." Pavarčiau akis.

"Ei, o kur mes einam?"

"Nežinau, pasiūlyčiau tau eiti pas mane ir išsiblaivijs rytoj pareiti namo. Bet juk aš toks šmikis, kad tu nesutiksi eiti su manimi."

"Tu meti man įšūkį? Eisiu vis geriau nei grįžti pas tą šmikį."

"Netikėta. Ir dabar į kairę." Patempiau ją už alkūnės.

Kai priėjom mano butą ji jį nužvelgė su pakeltais antakiais "neblogai."

"O ko, tu, tikėjaisi, kad gyvensiu lūšnoje." Nusijuokiau."Aštuntas aukštas ir liftas neveikia."

"O ne aš nepaeisiu, batai nutrynė kojas." Vos supratau ką ji sumurmėjo.

"Tai nusimauk juos." Truktelėjau pečiais.

"Nunešk mane." Ji nusižiovavo.

"Ką čia šneki." Kvailai pažiūrėjau į ją.

"Šmikis." Ji ištraukė alkūnę iš mano rankos.

"Na, aš ir taip geras jog čia tave atsivedžiau." Pavarčiau akis.

"Gerai, tada aš išeinu." Ji apsisuko susvyruodama.

Sugriebiau jos delną.

"Eime." Pamačiau jog jos stadija ne pati geriausia. "Ah, tiesiog gerai aš tave užnešiu."

Mila

Mano galva. Mano galva. Tik ne pagirios. Juk jų taip seniai nejaučiau ir dabar antrą kartą per šią savaitę. Ne.

Pala, o kaip aš prisigėriau?

Lėtai pramerkiau akis ir apsidairiau. Gerai, suprantu kad tai ne mano kambarys. Pabandžiau atgaminti vakarykščius vaizdus, bet kas man įsiminė tai blyškūs vaizdai.

Ir aš nuėjau su juodaplaukiu? Ar aš iš viso išprotėjau galbūt? Buvau po anklode vien su apatiniais. O, šūdas. Velniava. Ar jis mane nurenginėjo.

Ir tada prasivėrė durys.

"Pabudai, alkoholike. Tikrinu kokį penktą kartą." Juodaplaukis pilnai įėjo pro duris.

Jis visai neblogas tik matosi jog yra sulysęs nei turėtų būti ir galiu lažintis, kad tai dėl ligos. Jis vis dar subingalvis man.

"Ar tu mane nurengei?" Greit paklausiau.

"Neturėjau kito pasirinkimo. Tu ir vėl apsivėmei. Bet ačiū dievui ant savęs." Jis pašaipiai nusijuokė, o mane užplūdo didelis gėdos jausmas. Mano skruostuose pasirodė raudonis.

"Oh." Tiek te pasakiau, nes tikrai man pasidarė gėda.

"Viskas gerai, suprantu tave. Bet tu kaip tokia maža ir labai geraširdė mergina daug išgeri, bet žiūriu tavo organizmas nėra prie to pratęs." Jis nusikvatojo, o aš tik pavarčiau akis. "Beje tavo palaidinę išskalbiau. Tai galėsi apsirengt." Jis sumurmėjo. "Bet tau teks ją nueiti pasiimti į vonią."

"Tai jeigu tu išeisi aš nueisiu." Atsidusau.

"O gal man bus smagu pažiūrėti į tave pusnuogę?" Jo lūpų kampučiai šiek tiek kilstelėjo.

"Matau tu esi kiek per daug ištvirkęs." Pavarčiau akis.

NUOMONĖ BENT VIENA KITAI.