cigarette // zjm

9

Kitą dieną beveik nieko neveikiau.

Padėjau Catrinah iškepti keksiukus, papasakojau jai apie Trevor ir dabar ruošiausi vykti į naktinę pamainą.

"Gerai, Cath, aš išeinu."

"Iki ir sėkmės." Prieš išeinant ji mane apkabino.

<>

Vietoje buvau beveik laiku.

Atėjau neskubėdama, bet pamačiau, kad ligonėje kilęs sujudimas.

Nors žmonių buvo ir medaug, naktinėje pamainoje dirbama penkiese ar šešiese.

"Tiffany, kas nutiko?"

"Tu pačiu laiku. Atvežė vieną vaikiną, jam lyg ir nieko rimto tik nualpo, tačiau jis serga ir yra atsisakęs gydytis jam reikia suleisti vaistu į veną, gali tuo pasirūpinti?"

"Aišku ir dėl to čia kilo tok sąmyšis?"

"Nes atvežė vieną moterį su durtinėmis žaizdomis. Ir to vaikino palata 315, štai čia jo ligos kortelė."

Paėmiau ją iš jos rankų ir pamačiau užrašytą Zayn Malik.

Jis tikrai juokauja su likimu.

Susiradau tinkamus vaistus ir patraukiau lifto link.

Nuėjau iki 315 palatos durų ir pravėriau jas.

Juodaplaukis pasako galvą mano pusės link.

"Ir vėl tu, tik nieko nesakyk." Jis rankomis užsidengė veidą.

"O ką aš galiu pasakyti." Priėjau prie jo ir paėmiau kairę ranką.

Atraitojau jo džemperio rankovę ir pasiruošiau švirkštą, vaikino venos buvo ryškiai matomos, grėčiausiai dėl jo ligos.

"Tik pasistenk švelniai." Pakėliau galvą į jį ir jis šyptelėjo.

"Viskas." Pasakiau kai baigiau.

"Gerai pripažinsiu tu tikrai švelnesnė nei kitos seselės, beveik nieko nepajutau."

Jo žodžiai kažkiek sušildė mano širdį, nes dirbant tokį darbą tokius komplimentus tikrai smagu girdėti.

"Tai kas nutiko?" Pasiteiravau.

"Nežinau, tiesiog nualpau." Jis truktelėjo pečiais lyg tai nieko nereikštų, na jam turbūt ir nereiškia."Kada galėsiu dingti iš čia?"

"Na dabar tikrai taip lengvai neišeisi, rytoj tave apžiūrės vienas iš gydytojų, na, o tada matys kokia tavo būklė."

Jis pavartė akis ir užsitraukė kaldrą ant savo kūno.

"Gerai aš eisiu vėliau užsuksiu pažiūrėti ar viskas gerai."

"Ei palauk, tu juk seselė, būk gera atnešk man karšto šokolado, kai ateisi paskui."

Nusišypsojau nuo jo žodžių ir pamačiau, kad jo veide taip pat švietė plati šypseną, pirmąkart tikriausiai.

Apvaikščiojau keletą žmonių, ačiū dievui man nereikėjo eiti pas moterį su durtinėmis žaizdomis. Tiesiog smurtiniai sužalojimai visada nedavė ramybės.

Stovėjau prie aparato laukdama kol vienkartinis puodelis prisipildys karšto šokolado.

Nuėjau ilgu koridoriumi, kur greitai pasiekiau ir Zayn palatą.

Įėjusi pamačiau prie jo du vaikinus. Vieną rudaplaukį, o kitą juodaplaukį. Vienas mane nužvelgęs apsilaižė lūpas kas buvo kiek nemalonu.

"Labas vakaras." Greit atsakiau ir juodaplaukis pagaliau atkreipė dėmesį į mane.

"Manau ir man reiktų pradėti sirgti." Rudaplaukis pasakė ir nužvelgė mane nuo galvos iki kojų. Šaunu.

Mano rankai jau buvo karšta nuo puodelio todėl priėjus puodelį pastačiau ant spintelės jei ją būtų taip galima pavadinti, kuri buvo šalia lovos.

"Gal duosi savo numerį? Būtų smagu susitikti." Juodaplaukis, kurio aš nepažįstu prabilo.

Norėjau kažką pasakyti, bet man net nereikėjo.

"Ne, ji neduos jokio numerio. Ji panaši į tokias kuri dalintų numerius?" Zayn pradėjo prunkšt.

Dabar jis iš manęs tyčiojasi? Ačiū, tau. Manau tu malonus. Žinoma, mano mintys liko tik mintyse. Aš dažnai daug ko nepasakau.

"Bet dėl tokios merginos ir aš geresnis pasidaryčiau." Nusijuokė rudaplaukis.

"Šiaip, aš čia." Pavarčiau akis. "O dėl numerio žinoma."

Paėmiau vaikino mobilų ir pastebėjau jog Zayn tik pavartė akis. Įvedžiau į pasirodo Jacob telefoną savo numerį.

"Ir atleiskit vaikinai turėsiu jus išprašyti. Jau pusvalandis lankyti pacientų negalima. Geriausiu atvėju jūsų draugą išleis rytoj, o gal ir po savaitės kas žino." Truktelėjau pečiais.

Vaikinai išėjo atsisveikinę su Zayn ir žinoma man pasakę kelias replikas.

"Aš nesijaučiu ligonis. Tai tiesiog kvailas nualpimas, kas yra normalu. Ir aš noriu parūkyt.. Nerūkiau kelias valandas. Šūdas." Zayn pradėjo piktai kalbėti, lyg dabar man tai rūpėtų.

"Deja, tu čia nerūkysi." Atsakiau ramiai ir jis susiraukė.

"Geros nakties, Malik." Pasakiau nueidama link durų iš jo palatos.

"Palauk." Išgirdau jo balsą.

Atsisukau į jį laukdama ko jis nori.

"Jeigu rūkyčiau atsidaręs langą?" Žinoma, o ko aš galėjau daugiau tikėtis jog jis manęs paklaus?

"Daryk ką nori, bet tik tau nuo to bus blogiau." Ramiai atsakiusi išėjau pro palatos duris. Aš visiškai užsimaniau miego, kas reiškė jog man teks eiti iki kavos aparato.