Brangakmenis

7

Kitą rytą atėjus į mokyklą pamačiau kaip Augustas plepa su Akvile. Labai apsidžiaugiau. Akvilė buvo labai laiminga. Priėjau prie jų.
- Ar šiandien nepasiklydai?- paklausė Augustas.
- Ne,- pasakiau šypsodamasi.
- Fausta, ačiū,- Akvilė apkabino.
- Už ką tu man dėkoti?- nesupratau.
- Man Augustas papasakojo, ką dėl manęs padarei.
Akvilė neturėjo man dėkoti aš nieko nepadariau.
- Baik čia aš nieko dėta,- pasakiau.
- Akvile, ar tu žinojai, kad esi labai graži mergina,- pasakė Augustas.
Akvilė labai nuraudo, o Augustas žiūrėjo į ją ir šypsojosi. Stuktelėjau Akvilei.
- Ačiū,- išlemeno ji.

*Augusto pozicija*

Atėjau šiandien anksčiau į mokyklą. Pamačiau stovinčią Akvilę. Priėjau prie jos ir su ja pasisveikinau:
- Labas rytas, Akvile,- pasakiau.
Atrodo ji nustebo.
- Labas,- pasakė ji.
- Kaip sekasi?- paklausiau jos.
Ji pasižiūrėjo į mane.
- Gerai o kodėl tu iš viso su manim kalbi?- paklausė jinai.
Nusprendžiau jai papasakoti apie Faustos išgyvenimus, kurie mane privertė susimąstyti ar su visais žmonėmis elgiuosi teisingai. Akvilė nubraukė nevieną ašarą, kol pasakojau apie Faustą
- Ji tiek daug dėl manęs padarė,- pasakė Akvilė. Taip Fausta dėl jos tikrai stengėsi, bet Fausta man nepatiko kaip mergina ji man buvo draugė. O Akvilė ji mane kažkuo tai traukė, tik nežinojau kuo. Pamačiau ateinant Faustą link mūsų.
- Ar šiandien nepasiklydai?- paklausiau jos.
- Ne,- pasakė jinai
- Fausta ačiū,- pasakė Akvilė ir aš supratau, už ką ji jai dėkoja.
- Už ką tu man dėkoji?- Fausta labai nustebo.
- Man Augustas papasakojo, ką dėl manęs padarei,- pasakė Akvilė.
- Baik čia aš nieko dėta,- pasakė Fausta.
Matyt jinai drovėjosi. Nusprendžiau nukreipti pokalbį kita linkme.
- Akvile, ar tu žinojai, kad esi labai graži mergina,- pasakiau.
Akvilė nuraudo, o aš nenuleidau žvilgsnio nuo jos.
Mačiau kaip Fausta stuktelėho Akvilei.
- Ačiū,- išlemeno ji.