Brangakmenis

2

Į klasę įėjus į mane sužiuro daugybė akių, tokio dėmesio nemėgau. Mokytoja pamačius mane pasakė:
- Tu naujokė ar ne?
- Taip,- pasakiau.
- Prisistatyk klasei.
Man tai labai nepatiko nemėgau būti dėmesio centre, tad stengiausi būti kuo santūresnė.
- Mano vardas Fausta, man 16 metų.
- Gerai sėsk, kur nors kur yra laisva vieta,- pasakė mokytoja.
Ėmiau ieškoti laisvos vietos. Pamačiau laisvą vietą pas vieną merginą, tad atsisėdau pas ją. Atsisėdus jai nusišypsojau.
- Aš Fausta,- pasakiau.
- Aš Akvilė, malonu,- pasakė jinai, bet nė kiek nešyptelėjo.
- Ar viskas gerai?- susirūpinusiu balsu paklausiau.
- Taip, viskas gerai,- pasakė jinai.
Tada aš pamačiau, kad į mane žiūri kelios akys; Augustas ir jo draugai. Jie žiūrėdami į mane kuždėjosi.
Greitai pasibaigė pamoka dabar turėjo būti biologija. Akvilės paklausiau:
- Ar tu per biologiją sėdi viena?
- Taip, aš per visas pamokas sėdžiu viena,- pasakė Akvilė.
- Ar galiu su tavim sėdėti?- paklausiau.
- Nemanau, kad tai gera mintis. Tau negalima su manimi sėdėti,- Akvilė buvo nusiminus.
- Ji teisi,- pasakė kažkoks vaikinas, bet kaip supratau tai buvo Augusto draugas.
Aš stovėjau ir žiūrėjau į juos nieko nesuprasdama.
- Aš Emilis,- pasakė jisai.
- Fausta,- pasakiau
- Fausta, tu labai graži mergina. Ar žinojai tai?
Man pasidarė taip nejauku, tikiuosi aš neparaudau.
- Ne, man niekas šito,- nesakė prisipažinau.
- Tai neturi vaikino?- paklausė jisai. O aš dar nepatogiau pasijaučiau.
- Nu ne, niekad neturėjau.
Jis išsišiepė.
- Fausta, nedaryk klaidos nebendrauk su Akvile, ji yra klasės atstumtoji. O tu, Fausta visai kas kita,- pasakė Emilis.
Ir man prieš akis iškilo seni nemalonūs prisiminimai iš buvusios mokyklos, kai aš buvau tokia kaip Akvilė.
- Bet...,- norėjau sakyti, bet mane pertraukė Augustas.
- Emilis, teisus tu Fausta negali bendrauti su Akvile.
Nežinojau ką daryti mano širdis sakė, kad turiu su ja draugauti, o protas, kad ne.

Per biologijos pamoką nepaisant visų įspėjimų atsisėdau pas Akvilę.
- Tau nereikia to daryti,- pasakė Akvilė, iš jos balso supratau, kad ji jaučiasi nepatogiai.
- Akvile, aš žinau ką išgyveni, aš tą patyriau senoje mokykloje ir dabar negaliu leisti tau paskęsti vienatvėje.
- Bet ir tu gali tada tapti klasės atstumtoji.
- Jau sykį buvau, bet tada buvau viena o dabar būsim abi,- pasakiau, nors širdyje labai to bijojau.
Kitoje klasės pusėje sėdėjęs Augustas žiūrėjo į mane ir kratė galvą tarsi sakydamas:
- Fausta ką tu darai?

❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤

Na štai 2 dalis. Labai prašau nuomonių.