Brangakmenis

3

Suskambėjo ilgai lauktas skambutis, nes biologijos pamoka man niekad nepatikdavo, o dabar dar ta mokytoja taip tyliai kalba, kad nieko negirdi ir klasėje toks triukšmas būna.
Greitai susidėjau knygas į kuprinę ir paklausiau:
- Akvile, kokia sekanti pamoka?
- Matematika, bet matematika vyksta pogrupiais, o mes skirtinguose pogrupiuose. Turėsim išsiskirti,- nuliūdo Akvilė.
Suprantu ją taip aš buvau vienintelė kuri su ja bendravo, kiti visi iš jos šaipėsi ir visaip žemino. Žinau tą jausmą kai esi niekam nereikalinga ir esi laikoma, vos ne šiukšlės vietoj. Tada tu nori nustoti kvėpuoti, nori, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų, tarsi baigtųsi laikas ir vietoj jo ateitų geresnis. Dažnai norėdavau save žaloti, bet niekaip to negalėdavau padaryti, nes žinojau, kad visi tie kurie iš manęs šaiposi, kaip tik ir laukia mano nuopulio.
- Fausta, viskas gerai?- paklausė Akvilė.
- Taip tiesiog užsigalvojau,- pasakiau ir pasiėmiau kuprinę. Įdomu kud tas matematikos kabimetas. Staiga prie manęs priėjo Augustas su savo draugais.
- Fausta, pasikalbam,- pasakė Emilis.
- Galim jei parodysite man kur matematikos kabinetas,- nusijuokiau.
Jie, tik linktelėjo ir pradėjome eiti.
- Fausta, kodėl tu mūsų neklausai?- pasakė Augustas.
- Jūs dėl Akvilės?- atsimimiau, ko jie nori iš manęs, bet ne to nebus.
- Taip, tu su ja negali bendrauti,- pasakė kitas Augusto draugas, kurio vardo nežinojau.
- Aš bendrausiu,- surėkiau.
Augustas atsiduso.
- Fausta, aš tavęs nebesuprantu, tiesą sakant mes visi tavęs nesuprantam.
Atsidusau, šiam pasauly manęs niekas jau nesupranta nuliūdau.
- Gal galėtume visi po pamokų nueiti į kavinę,- pasiūlė Emilis.
- Galim,- pasakiau.

❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤

Labai atsiprašau už ilgai neįkeltą dalį. Kadangi pamačiau, kad turiu skaitytojų įkėliau naują dalį. Laukiu jūsų nuomonių.