Mes kartu, amžinai

10.

-Eik iš čia pasakiau! - vėl užrekė jis.
Aš labai išsigandau. Susirinkau daiktus ir išėjau. Nesuprantu kas katik įvyko. Kodėl Liamas taip užrėkė? Čia nieko blogo, kad aš jam patinku, bet aš nežinau ar jis man patinka. Tą naktį kai nakvojau pas Williamą pradėjau jam kažką jausti, kad ir kaip to nenorėčiau pripažinti, bet jis man pradėjo patikti.
———
Priėjau stotelę, autobusas atvažiuos už 15min, pasižiūrėjau ar liko pinigų, ir kaip tyčia mano piniginė tuščia. Mama parvežt negalės, nes ji darbe, pas Liamą eiti bijau po incidento. Liko tik viena išeitis, skambinti Williamui.
"Labas, Tu užsiemes?" - paklausiau nedrąsiai.
"Tau - niekada. Kas buvo?" - meiliai atsakė jis.
"Aš stotelei esu ir kaip tyčia neturiu pinigų, nėra kas parvežtų ir pas ką pasiskolint pinigų." - atsakiau.
Nenorėjau jo aiškiai klausti ar jis mane parveš, nenoriu, kad jis manytų, kad man jo reikia tik paslaugomis.
"Kurioj stotelėj? Aš privažiuosiu." - atsakė jis.
Paaiškinau jam kur esu kiek galėdama geriau, bet dar pilnai nesigaudžiau gatvėse.
Po 15min jis jau buvo čia. Įsėdau į mašina ir jis greitai pradėjo važiuot.
-Tai ką čia veikiai? - paklausė jis susidomejąs.
-Buvau pas klasioką, darėm projektą, bet įvyko nemalonus incidentas ir jis mane išvarė. - liūdnai atsakiau.
-Kas tas klasiokas ir kodėl jis tave išvarė? - ganėtinai piktai paklausė jis.
-Liamas, o išvarė, nes, am, jis prisipažino, kad aš jam patinku, bet aš jam nieko į tai neatsakiau ir jis tada pradėjo ant manęs rėkti, ir liepė išeit, aš taip ir padariau. - atsakiau.
-Aš parodysiu jam kas būna, kai keli balsą ant panelių. - supykęs kalbėjo jis.
-Ne, prašau, nereikia, jis ir taip supyko, kai pasakiau, kad pas tave teko pernakvot, dabar dar labiau supyks, jei sužinos, kad aš tau viską papasakojau. - maldavau jo.
-Na gerai, dėl tavęs. - atsakė jis ir nusišypsojo man. Mano širdis suvirpėjo.
-Tai gal nori kažkur nuvažiuoti? - paklausė jis.
-Norėčiau gal kokį filmą pažiūrėt. - mąstydama atsakiau jam.
-Tai tada važiuojam pas mane, susirasim filmą ir galėsim žiūrėt per projektorių, visai kaip kine. - linksmai pasiūlė jis.
-Okey. - laiminga atsakiau.
Privažiavom prie jo buto, jis kaip džentelmenas atidarė man duris. Užkilome į viršų, ėjom link jo buto ir staiga pamatėm...