Mes kartu, amžinai

12.

-Tai kas vyko su Klere buvo senai, nesupratau ką darau, maniau, kad su kuo daugiau panų pasimyli, tuo kietesnis būni, bet kai pamačiau tave, aš tenoriu būti su tavimi, kitos manęs visiškai nebedomina, net nenoriu į jas žiūrėti, tik į tave.
-Prašau baik, aš negaliu to klausyt. - aš staiga atsistojau ir jau norėjau išeit, bet jis mane sugriebe už rankos, prispaudė mane prie savęs ir nepaleido.
-Neišeik man taip nieko ir neatsakius.
-Aš nežinau ką tau jaučiu, jau sakiau. - atstumiau ji. - Tu esi mergišius, savanaudis, išlepęs. Negalima taip elgtis su merginom kaip tu elgeisi, lyg tau visiškai nesvarbu kaip jos jautėsi po to kai tu jomis pasinaudojai vien savo pasitenkinimam.
-Wow, tiesiai į paširdžius. - nuleido Williamas akis.
-Aš nepasitikiu tavimi po viso to ką žinau, aš negaliu būt tikra, kad tu nepasielgsi su manim lygiai taip pat kaip pasielgiai su kitom. - piktai ir tuo pačiu liūdnai kalbėjau.
-Gerai, suprantu, bet tada leisk man tau parodyt, kad aš pasikeičiau ir, kad tu manimi gali pasitikėti. Duok vieną šansą ir jei vistiek jausies nesaugiai, aš suprasiu ir nebelysiu prie tavęs.
-Ir kaip tu ruošiesi man įrodyti? - gana sutrikus paklausiau.
-Praleisk ateinanti savaitgalį su manimi sodyboje. - mielai pasakė jis.
-Aš nežinau...
-Prašau, gi sakiau, nepatiks, aš atstosiu, prisiekiu.
-Nu gerai. - šiaip ne taip sutikau, bet bijau, kad tai bus klaida.
————
Parvežė jis mane namo kažkur apie 19h. Mamos namie nebuvo, todėl galėjau būt viena, su savo mintim. Vis mąsčiau apie Williamą. Buvo visai miela, kad jis stengiasi man parodyt, kad jis nėra toks blogas koki aš jį įsivaizduoju, bet man vistiek sunku juo pasitikėt.
————
Savaitgalis praėjo greitai, kad ir kaip to nenorėčiau. Aš neįsivaizduoju kaip man elgtis su Klere, ar man būt šaltai, ar man būt draugiškai, nežinau ką daryt. Turbūt jos įtakos dėka aš praradau ir kitus neseniai rastus draugus.
Susiruošiau į mokyklą ir išejau. Man patiko eiti iki jos. Grynas oras, paaukščių čiulbėjimas mane ramino, norėjau, kad kelias nesibaigtų, bet dėja, tai neįvyko. Tik įėjus į mokyklą sutikau Klerę, ji specialiai praėjo pro mane ir atsitrenkė. Na, bent jau nieko nepasakė, neturiu noro su ja kalbėtis.
Eidama link istorijos klasės sutikau Vanesą, Izabelę, Scottą ir, deja, Liamą.
-Ei, Noora, palauk, mum reikia pasikalbėti. - susistabdė mane jie.
Sustojau, nieko nepasakiau.
-Taigi, mes žinome apie tai kas įvyko tarp tavęs, Klerės ir Williamo. Ir mes esam visiškai tavo pusėje. Klerė yra apsesta juo, o visi grynai matom, kad jinai jo nedomina. Mum atsibodo klausyt kaip jinai kiekviena diena apie jį svaigsta, kai jis tik bando jos atsikratyti. - kalbėjo Vanesa.
-Net nežinau ką pasakyt. Nu, dėkuj. - buvau sutrikus, bet ir tuo pačiu labai laiminga, todėl šypsojausi kaip mažas vaikas.
-Tai kaip tau su Williamu? - paklausė Scottas.
-Nelabai noriu apie jį dabar kalbėt, atsiprašau. - atsakiau.
-Viskas gerai, suprantam mes. - pasakė Izabelė.