Tavo prakeismas.

1.Prabangiame kambaryje.

Esu pagrobta.
Tik nežinau ar kas palaikytu tai pagrobimu. Esu užrakinta prabangiame kambaryje. Čia vyrauja šviesios spalvos, balta ir balintos kavos . Dvigulė lova, lentynos su knygomis ir net televizorius. Lovos kojųgalyje yra kavos stalelis. Yra dvi duris kurios neužrakintos man - tai vonios kambarys ir įeinama rūbų spinta. Turiu net gražų balkoną iš kurio matosi dalis didelio sodo. Kuris pilnas raudonų ir baltų rožių krūmų, takeliai grįsti akmenėliais ir kitokie augalai. Tik negaliu įeiti į balkoną, nes jis užrakintas. Negaliu įkvėpti to saldaus aromato, kuris pripildytu mano plaučius. Kiek suprantu esu trečiame aukšte, tik nesu tuo tikra, nes nematau apačios.

Pas mane lankosi senyvo amžiaus moteris, kuri atneša maisto, tris - keturis kartus per dieną. Ji labai maloni. Dažnai pakalbame apie rožes, kurias jos vyras prižiūri. Nes kitko bijau paklausti. Tai kas man labai svarbu, visada lieka nutylėtą.

Pasiilgau savo tėvų, mamos apkabinimų ir tėvo pamokslų. Pasiilgstu ir sesers, su kuria pykdavomės ir smagindavomės iki vėlumos. Tikriausiai jie dabar Lietuvoje leidžia laika su seneliais, nes tai buvo suplanuota dar prieš mano pagrobimą. Ak, kad laika būtų galima atsukti į tą naktį. Viskas būtų nutikę kitaip.

Ta naktis.

„ Aš ką tik išėjau iš koledžo, už šešiolikos minučių būsiu namie ir tai aptarsime" sakau ieškodamasi ausinukų.
„ Tai labai svarbu, turi kuo greičiau atsirasti čia. Man tavęs labai reikia" taria sesuo prieš padėdama ragelį.

Perėjusi gatvė pasijungiau per ausinukės muzika. Ir patraukiu namų link. Einj šalia judrios gatvės, kuri vakare buna ramesnė, nes yra aštuonios valandos vakaro. Yra jau tamsu ir lyja kaip yra įprasta Anglijos orui. Čia nėra sniego, nors ir dabar yra vasaris, bet šalta ant tiek, kad galvoji tik apie lovą ir antklodė.

Pasukus į mažą gatvelę, kurios gale pamatau savo namus. Prie namų stovi juoda mašina su užtamsintais langais. Iškart pasidarė baugu, bet greitai nuvijau tokias mintis šalin. Tai tikriausiai kaimynų mašina. Kaip mes įtariame, kad jie pardavinėja narkotikus. Viskas pasidaro aišku, kam jiems reikalinga tokia mašina. Smagi kaimynystė pas mus vienur narkomanai, kitur senukai su anūkais, o dar toliau jaunuolių namas kuris mėgsta būti paverstas naktiniu klubu.
Priėjusi prie durų sustoju, bandau surasti kuprinėje kur pasidėjau raktus. Kai staiga pajuntu servetėlę prie savo lūpų. Nespėju su reaguoti kai smingu į tamsą.
Ir kodėl aš turėjau taip garsiai klausytis muzikos, mad net neišgirdau jų už savęs.

Dabartis.

Gulėdama lovoje ir skaitydama , Blood brothers' išgirstu kaip atsirakina mano duris. Pakeliu galvą ir pamatau kaip pro jas ateina Rozalina.
„ Štai ir vakarienę, brangioji!" šukteli ir nusišypso padėdama ant staliuko maistą. Atsistojus ir priėjus prie stalelio pamatau taip mano mylimus cepelinus. Buvo sunku iš pradžių mums susitarti dėl maisto. Ji yra Italė ir tokie patiekalai jai atrodo keisti, bet pamačius, kad nieko aš neimu į burna, jei teko susirasti visus lietuviškus receptus. Italų maistas gan aštrus, o ypač man kuri nemėgsta dėtis į maistą visai prieskonių, išskyrus druska, yra tikra kančia.
„ Kaip jaučiatės panelė, gal ko trūksta?" paklausia žiūrėdama į mane.
Ammm, leisk pagalvoti. Žinoma, kad trūksta. Laisvės, šeimos , namų, draugų, pagalvoju mintyse. Bet nesakau, nes tai ne jos kaltė, kad aš čia ir nenoriu gadinti mūsų santykių.
„ Ne, man visko užtenka. O kaip jūs, kaip jūsų vyras laikosi?" tariu ir nukreipiu nuo savęs dėmesį.
„ Viskas gerai. Dirbame, laukiame kada Antonijus grįš. Tai turėtų būti šiandien arba rytoj?" atsako taip paprastai, o man vos širdis į kulnus nenusirita.
„ O kas jis ?" paklausiu žiūrėdama į ją taip lyg ji būtų pasakius, kad maras pas mus yra.
„ Jis šių namų šeimininkas ir priežastis dėl kurios tu esi čia. Aš žinau, kad nori paklausti kodėl tu čia. Bet galiu pasakyti, kad jis bus geras vyras tau, tik duok laiko prie to priprasti jam ir tau." Atsako ji ir uždaro duris, užrakina.
O aš tai ir lieku stovėti dar kelias minutes, kartodama jos žodžius. Gal ne taip aš supratau. Gal mano anglų kalbą nėra tokia ir gera. Šios dvi savaitęs tik buvo tik pradžia šio košmaro.