Tavo prakeismas.

Marco

Pradėjau trauktis lėtai atgal. Marco tai pajutės, pradėjo lėtai eiti į priekį. Tai pamačius greitai apsisukau ir bandžiau bėgti, bet kur aš galiu bėgti kai esu viena miške.  Man nepabėgus nei metro pajutau kaip mano liemenį apkabina jo rankos. Žinau, kad tai jo rankos, nes jos tvirtos ir raumeningos. Net suklykiu kai pajuntu kaip stipriai jis mane prisiglaudžia prie savęs. Pradėjau spardytis ir tampytis.  Primanęs priėjo Agnė.

-Ei, viskas gerai. Tau nereikia mūsų bijoti.- ji prilietė mano veidą su keliais pirštais.- Mes norime tau padėti. Marco yra mūsų pusėje, nebijok jo.
Tai išgirdusi aš sustingau. Bandžiau kvėpuoti kuo ramiau tik man sunkiai tai sekėsi.  Marco rankos atsipalaidavo, kad galėčiau lengviau kvėpuoti, bet nepaleido manęs pilnai. Tikriausiai numanė, kad galiu vėl bandyti bėgti. Agnė paėmusi mano ranką pradėjo vesti į jo mašina. Už savęs galėjau girdėti jo sunkius žingsnius. Jie manimi nepasitikėjo kaip ir aš jais.  Ir to įrodymas buvo tai, kad man tik įlipus, jie iškart užrakino mašina. Paėję toliau jie kažką dar kalbėjo, o gal labiau ginčijosi.

Po kurio laiko pamačiau kai Marco pakelę galvą į viršų ir atsidūsta. Agnė apėjusi jį nueina į prie savo mašinos ir apsisukus nusišypso man. Įsėdusi į ją, ji išvažiuoja, palikdama mane su juo.

Jis dar kurį laiką pastovi, bet supratęs, kad vis tiek iš šios situacijos jis nepabėgs, jis atrakina mašiną ir atsisėda. Jis pažiūri į mane.

-Na ką, tai... važiuojame pas mane?- taria jis ir šypteli.- Nebijok tavęs aš neliesiu. Tiesiog pas Agnę kol kas negali apsistoti, nes tai per daug pavojinga. Yra daug šansų, kad Antonijus manė ją su tavimi.

-Žinoma, daryk kaip nori.- tariu ir nusisuku į langą. Esu labai pavargus ir su juo ginčytis nebenoriu. Jis užveda mašiną ir išvažiuojame iš šios vietos

Tikriausiai buvau užmigus, nes man dar neatsimerkus pajutau po savimi minkštus patalus, o atsimerkus pamačiau baltas lubas. Bet greitai vėl užsimerkiau, nes kambarį buvo per šviesos. Apsiverčiau ant pilvo ir užsidėjau pagalvė ant galvos. Po sekundės greitai pašokau iš lovos kai supratau, kad esu nesavo namuose. Apžvelgusi visą kambarį supratau, kad tai tikrai nemano.

Lėtai išlipu iš lovos. Pamatau, kad ant mano kūno nebėra suknelės, tik apatiniai. Dieve, kad mane nurengė? Ne jau Marco? Apsivynioju aplik save balta kaldra. Prieinu prie durų ir nedrąsiai atidarau jas. Pamatau prieš save kitas duria ir dešinės paėjus tris- keturis žingsnius koridoriaus valgomąjį. Pabandau atidaryti prieš save duris ir visai nenustembu pamačius vonia. Greitai nueinu prie vonios veidrodžio kuris virš kriauklės.  Maniau, kad atrodau blogiau nei yra. Makiažas likęs tik biški aptrumpėjąs, o plaukai kažkiek susivėlęs.  Pasilenkus prie kriauklės apsivalau makiažą, bet neradus plaukų šepečio plaukus palieku kai yra. Išėjus iš vonios nueinu į svetainę kurios gale yra sujunkta virtuvė. Per abu kambarius yra didelis nuo lubų iki žemės langas. Prie svetainės lango yra kelios sofos ir televizorius.  Po sofų yra patiestas didelis kilimas. Dar kiek pastovėjus išgirstu durų rakinimą. Kuris yra trumpa siena perskirtas nuo virtuvės ir svetainės darydamas efektą trumpo koridoriaus. Visa įsitempiu. Pro įeina Marco ir pamatęs mane nustemba.

-Maniau apėsiu pareiti iki tau pabundant,- taria jis ir priėjęs prie mane paduoda maišelį.- štai nupirkau tau rūbų, nes aš čia visai nieko tau neturiu kuo apsirengti.
-Ačiū, bet nereikėjo,- tariu gan tyliai.
-Gali nesirengti jei tau tinka tavo dabartinę būsena,- tara jis ir padėjęs maišelį man prie kojų nueina iki virtuvės.- Manau, kad užsisakysime picos, nes ir maisto aš čia neturiu.- prabilsta atidaręs šaldytuvą.

Apsisukęs jis pamato, kad aš stoviu kur stovėjus. Atsidūsta ir priėjės prie manęs taria:
-Žiūrėk, suprantu, kad čia dabar yra kažkokia painiava tau. Na kaip ir man. Bet viskas susitvarkys. Aš tau padėsiu tau kaip ir padės tavo draugė,- taip tariąs paima mano ranka  nusiveda prie sofos. Abu atsisėdę  vienas  prieš kitą. Jis ir vėl prakalbsta.- Kaip išgirdau, kad mano brolis laiko užrakinta merginą savo namuose vos jo nenužudžiau. Taigi pradėjau planą kaip tave iš ten išlaisvinti. Mes su tavo draugė, buvome pažystami po to įvykio klube. Taigi norėdami tave iš ten išlaisvinti  tu turėjai pirma su mumis susisiekti, todėl papirkęs kelia darbuotojus kurie turėjo padėti telefoną ir na pinigų jei tu pasimestum plano viduryje. Tada mes tiesiog laukėme tavo skambučio, bet deja tu paskambinai sau ištekėjus. Tai nėra taip blogai, bet kils biški kliūčių. Bet nieko viską išspręsime.- nusišypso jis.-Eik persirenk, o aš užsakysiu pica. Turėtu atvažiuoti Agnė, nes mums reikia naujo plano, nes matai senasis veikia tik su neištekėjusia mergina, o tu esi ištekėjus. Na, bet gera žinia, kad mes dabar esame šeima,- nusijuokia jis.