Pasiklydusi Tamsoje

1.

Visi kažko bijome. Aš nebijojau nieko. Nors galbūt tai tik iliuzija. Taip. Pradžioje aš bijojau daug ko, bet vėliau visas savo baimes uždariau kažkur giliai viduje. Užrakinau ir nusprendžiau niekada jų neišleisti. Tačiau kai jis išėjo, jis neprašė mano leidimo ir neklausė ar aš noriu vėl bijoti.

Kas jis yra? Aš nežinau. Žmogus, o gal tik žmogaus šešėlis... gal tikras, o gal tik mano padarinys, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad jis išėjo. O išėjęs nusprendė, kad jam reikia manęs. Ir aš jo bijojau. Bet jis buvo per didelis, kad aš sugebėčiau jį vėl užrakinti. O gal būt aš ištikrųjų nenorėjau... Nežinau kodėl jis išsirinko mane ir kodėl aš turiu bijoti, bet taip jau buvo. Aš bijojau. Labai.

Anksčiau laikiau save drąsia, bet dabar supratau, kad tokia tikrai nesu. Kartais galvoju, kad jis mano nemigos priežastis, bet tada suprantu, kad kalta tik aš pati. Kalta, kad bijau. Kalta, kad neužrkinau jo stipriau. Giliau.

Kalta.