Pasiklydusi Tamsoje

2.

Niekada nesu jo mačiusi, bet žinau, kad jis yra. Kad yra šalia kiekvieną kartą man užmerkus akis. Kai užgesinu šviesą. Žinau, kad jis yra visur kur aš nematau. Už manęs. Visur kur tamsu.

Norėčiau miegoti su uždegta šviesa, bet kaip tai paaiškinčiau kitiems? Pasakyčiau, kad bijau kažko ko nėra? Aš žinau, kad esu bailė, bet ar būtina tai žinoti kitiems?

Todėl užgesinus šviesą iškart užsimerkiu ir bijau atsimerkti. Bijau išvysti jo veidą priešais save. Kiekvieną kartą užsimerkus bijau atsimerkti. Jeigu jis sugalvos nebesislėpti.

Bijau jo dabar. O kas bus vėliau? Kiekvieną vakarą atsuku savo veidą į dangų ir prašau ramybės. Prašau to kuris yra aukščiau už mane. To kuris gali padeti. Vienintelis.

Tokiomis akimirkomis suprantu koks žmogus yra mažas ir silpnas. Niekam nereikalingas. Ir tada bijau dar labiau. Kas liūdės kai šešėlis pasiims mane? Ar dar kam nors aš esu reikalinga?

Bijau ne tik miegoti. Bijau eiti gatve. Bijau užsimerkti ir atsimerkti. Bijau gyventi.

Bailė.