Įėjusi į namus pamačiau, kokie gražūs ir erdvus mūsų būsimieji namai. - Na Delilah, patinka mūsų naujieji namai? - paklausė mama. - Taip... - sumurmėjau. Negalėjau patikėti, kad mes čia gyvensime. Galėsiu padaryti įkurtuvių vakarėlį... - Tai puiku. - pasakė tėtis - tavo kambarys, antrame aukšte iš dešinės pusės antros duris... - nusišypsojo jis. Pasiėmusi savo daigtus, užlipau į savo kambarį. Atidarius duris pamačiau, bordo spalvos kambarį, man iškarto šitas kambarys patiko... Įsinešusi savo daigtus į kambarį, apsidžiaugiau, kad mano kambaryje yra nuosava vonia, nors nereikės su ja kažkuom dalintis.. - Gerai, reikia pradėti iškrauti savo daigtus... - sumurmėjau sau.
****
Ach... Vėl ta prakeikta saulė, kodėl ji būtinai turi šviesti tiesiai man į veida... - Mhmm... Reikia keltis, bet kaip tingiu... - sumurmėjau. Išgirdau, kad kažkas beldžia į duris. - Užeik - surėkiau. - Labas rytas brangutė, jau matau atsikėlusi tai ateik į apačią, valgyt. - pasakė mama. - Gerai. - pasakiau, ir mama išėjo iš mano kambario... Nuėjus į vonią atlikau savo rytinį ritualą. Apsivilkau šortukus ir croptop'a...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Nusileidusi į apačią, pamačiau mama su tėčiu sėdinčius prie stalo, atsisedau ir aš prie jų. - Labas rytas, mieloji. - tarė tėtis. - Labas. - tariau. Tada suvibravo tėčio telefonas, pranešdamas, kad atėjo nauja žinutė. - Nū blm... Vėl tas bulvių pardavėjas parašė... Net iš pačio ryto. - pasakė tėtis. O aš nusijuokiau. - Labas rytas mažutė, tai kada mes susitinkam? - perskaitė garsiai jis. Su mama nusijuokėm dėl to, kad jis mano tėtį vadina mažutė. "Kaip bus juokinga kai jis pamatys, kad čia ne aš, o mano tėtis" - nusijuokiau mintise. - Labas rytas, bulvių pardavėjau man tinka, bet kada kai tik jūs galėtumėt. - parašė tetis ir pasidejas telefoną ant stalo iš kart gavo žinutė vėl nuo jo. - Galbūt už valandos tau tiktų mažut? - tetis nusijuokė nuo jo žinutės. - Okey. ;) - atsakė tėtis.
****
- Delilah! Važiuoji kartu bulvių parsivežti? - paklausė tėtis. Labai bus įdomu, kaip reaguos Kevin, kai pamatys vietoj manęs, mano tėtis... Mirsiu iš juoko, kad jis visalaik mano tėčiui rašė gražius žodelius.. - Taip! - surėkiau jam. -Tai greičiau, mes su juo susitarėm už valandos! - tarė jis. Greit nubėgau į mašiną ir prisisegiau diržą.
Paul pov.. (Delilah tėtis) Važiavom su dukra į sutarta vieta... Man biški keistas tas bulvių pardavėjas, galbūt jis koks gėjus, kad jis mane vien vadina mažučių, kažkoks iškrypęs senis. Iš tiesų pasakysiu pradedu bijoti to bulvių pardavėjo... - Nū va jau atvažiavom - pasakiau dukrai. - einam ta bulvių pardavėjio ieškot - nusijuokiau. Bet geriau nenorėčiau jo sutikt... Baisu pagalvoti ką jis jau rezga dar pagrobs mane ir išprievartaus.. Fuj... - Ne tėtį... Tu eik surask ji ir nusipirk bulvių o tada man paskambink ir aš ateisiu tau padėt. - nusišypsojo. - Nū gerai - tariau - tikiuosi manęs ne išpravartaus vidurį gatvės - su murmėjau... - Nesijaudink tėtį. Laikau špygas už tave, kad jis tavęs neišprievartaus. - nusijuokė. Galvojau kad ji negirdejo manęs, bet ai kas bus tas. Einu... Suvibravo mano telefonas... O Jėzau. Tai jis parašė tas bulvių pardavėjas.. "Labuka mažyt, kur tu esi? ;*" bliamba jis tikrai gėjus... "Laba diena, aš jau beveik vietoj, o kur tu esi?" - jei vėl jis parašys man, tokį žodį kaip *mažytė* užmušiu... "Jau vietoj pupa. ;>" - jis miręs... "Pirmiausiai aš ne pupa ir ne mažytė! Jei dar kartą taip pavadinsi iškastruosiu kaip katiną! Ps. Jau ateinu.." - supykęs atrašiau.. "OK, ok mažyt, nesinervink bus tu vaiku, padarysiu tau tiek vaikų, kad tu busi pati laimingiausia mergina žemėje ;*"
