Rinkausi tai ką sakė protas

XXI

Kevin pov...

- Klausau? - atsiliepiau užsidegdamas cigaretę.
-Norėjau  paprašyt jog parvežtum Delilah,-tarė paskambinęs jos tėvas.
-Žinoma. Greitai busim,- tariau jam ir numečiau ragelį.
-Delilah, kelkis,- tariau įeidamas į kambarį, kur mes miegojom, bet ji tylėjo.
-Delilah!!- surikau pamatęs jog jos nėra mano lovoje. Greitai pasileidęs pradėjau lakstyti po namus, bet visgi mano paieškos nuėjo veltui.
"Jei ją kas pagrobė!! Aš tą šunsnukį užmušiu!!!"-surėkiau mintyse.

Delilah pov...

"Velnias kaip skauda. Kur aš? Kodėl mano rankos surištos? Kodėl čia taip tamsu?"-pagalvojau mintyse stengdamasi išsilaisvinti.
-Delilah!! Kaip smagu tave matyti čia, surišta,-nusijuokė pažįstamas balsas ir kaip tik tada įsijungė šviesos.
-Mark!! Čia vėl Kevin'o pokštas?-paklausiau pikčiau
-Ne, ne. Prisimink varžybas,-tarė jis ir trenkė man.
-Uh, tu žiūriu nepasimokai. Tau nepavyks manęs žinok palaužti. Niekam dar nepavyko.
-Aš ir nesistengsiu. Tu tiesiog atsiimsi  už viską.
-Svajok toliau. O dabar buk mielas, atrišk mano rankas, nes aš noriu išsimiegot.
-Kale!! Kaip tu drįsti to prašyt?-piktai paklausė
-Na kalė buvo tik tavo motina, kurios tu nebeturi. O mes su ja ne giminės.
-Kale!!!! Nedrįsk jos taip vadint!!!-surėkė piktai jis ir stipriai trenkė per mano veidą.
-Tai, kad pats ją vis pavadini. Gėdos turėk besarmatį,-tariau ir nusijuokiau, o jis neiškentęs staigiai atsisėdo ant manęs, mat aš gulėjau lovoj, o rankos buvo viršui pakeltos ir antrankiai prisegtos prie atlošo.
-Dabar tu atsiimsi,-tarė jis ir neiškentęs išsitraukė diržą, apvertus mane, mano rankos braižėsi, nes jis mane traukė į save. Atrodė, kad rankos nutruks. Po kiek laiko jis paliko mane gulėti ant pilvo ir pats atsistojęs pradėjo nuiminėti mano apatinius. Netrukus pajaučiau stiprų kirtį su diržo sagtim per užpakalį. Po kelių sekundžių dar vieną. Tada sekė dar 10. Užpakalį labai skaudėjo, o jis tiesiog paimė ir šiurkščiai mane atvertė atgal ant užpakalio. Atrodė nuo tokio skausmo mirsiu, bet deja nei viena  ašarą neišbyrėjo.
-Ko tu kale, neverki?
-Taisyklė,-tariau sunkiai prakalbėdama,-niekada savo priešui neparodyk kokia silpna esi.
-Na kaip nori,-tarė jis,-Dabar gali jau eit kur tik nori. Bet jei papasakosi kam nors, pamatysi, gailėsies.
-Aha,-tariau neturėdama jėgų. Užvilkęs apatinius ir davęs kažkokias kelnes išmetė mane ant kelio. Atsikėlusi nuo kelio, pastebėjau pažįstama gatvę ir prisiminusi netoli mano sandėlius pradėjau eiti link jų. Skaudėjo  labai  užpakalį, bet kažkaip atėjau link jo.
-Delilah, kas tau buvo? Pažiūrėk kaip  atrodai,-tarė Ben.
-Yra mano perukas?
-Taip. Bet tu šitaip atrodydama, niekur nesirodysi.
-Žinoma, kad rodysiuos. Atvežk kažkokį motociklą, o aš einu ruoštis.

Nuėjusi į savo kabinetą pamačiau stalo padėtą peruką. Jį aišku ir užsidėjau. Nuėjusi prie senų daiktų iš spintelės išsitraukiau rūbus kuriuos senai bemačiau, bedėvėjau, ir juos užsidėjau. Kuo puikiausiai jie man tiko.

Prieš išeinant iš kabineto užpakalį  pasitepiau tepaliuku ir išėjau iš kabineto. Man išėjus, visi į mane sužiuro.
-Vyrai, atėjo mūsų valanda keršyt. Grįžo senoji aš, kol kas dar niekam reikia nesakyt, bet greitai visi sužinos kas aš tokia ir maldaus atleidimo. Kas mes tokie?!!- surėkiau
-Revenge!!!- surėkė visi
-Nepamirškit to!!- surėkiau ir išėjau į lauką. Lauke pamačiau Ben stovintį prie motociklo.
-Gera kalba. Visiems to reikėjo,-tarė  jis.
-Žinau. Greitai galėsi visiems paskelbt, kad grįžo bosas, tas kas ir turėjo būti, bet dar ne šiandien.
-Gerai. Buk atsargi.
-Žinoma,-tariau jam ir atsisėdusi ant motociklo nurūkiau į motociklų varžybas kuriose žinau jog turėjo dalyvauti Mark.
Pastačius į vietą motociklą, prie manęs prisistatė tas pats vaikinas.
-Dalyvausi?
-Taip. Devil.
-Kažkur tu man girdėta. Ai bet nesvarbu. Važiuok prie starto.
-Sveiki. Vėl smagu matyti tiek  jūsų susirinkusių,-tarė jis atsisukęs į minią. O aš tiesiog atsisukau į šalimais sėdintį ant motociklo, Mark
-Pamatysi panelę nelaimėsi,-tarė Mark man.
-Pamatysim,-tariau jam ir mirktelėjau ir kaip tik tada mergina nuleido  vėliava. Mes abu pasileidom į priekį. Šį kartą jis prie posūkio  lėtino greitį, o aš važiavau tuo pačiu. Greitai pasukusi pravažiavau posūkį ir kirtau finišą, o tas atvažiavęs nusiėmė šalmą ir ėjo link manęs.
-Kas tu tokia?-paklausė jis, o aš nusiėmiau šalmą.
-Tu???
-Ką aš?-tariau jam.
-Tu....