Rinkausi tai ką sakė protas

IV

Mielas... Bet ne dėlto aš čia.. "Įdomu ar jis susijęs su mafija? Nes jo mašiną tikrai brangi nedaugelis galėtų tokį nusipirkti. Nieko ryt ištardysim, o dabar reikia paskambinti savo geram pražįstamui, kad pradėtų vykdyti planą."
- Klausau Delilah? - tarė vaikinas.
- Sveikas Ben, kaip susitarėme tu pradedi vykdyti planą ir tu visus atvedi į sandėlį. - tariau piktai.
- Taip bose, kaip susitarėme. - tarė Ben išsigandusiu balsu. - Aš tau paskambinsiu, kai juos atvesiu. - tarė jis.
- Gerai, bet žiūrėk, kad jie nepabėgtų... - tariau griežtai.
- Supratau. - tarė Ben.
- Iki. - tariau.
Viskas sutvarkyta. Tik belieka surasti tą įšsigymėlį ir atkeršyti jam už tai, kad jis nužudė mano brolį. Jis pasigailės, kad gimė, bet jis tikrai prisimins mane, kai jam suvarysiu kulką į tą buką galvą...
Išgirdau, kad pradėjo skambinti mano telefonas, tai tikriausiai Ben... Paėmus telefoną išvydau Kevin numerį...
"Ach ko jis nori iš manęs, dar neužteko, kad daviau jam savo numerį, dar blm įsinorėjo pabendraut... Blem nespėsiu atkeršyti o jau busiu pati negyva, dėl to asilo..."
- Taip, klausau bulvių pardavėjau. - sumurmėjau.
- Labukas mažyt, nenori susitikti? - tarė jis ir nusijuokė.
- Su tavim? - paklausiau ir nusijuokiau. Paerzinsiu biški tą liuzerį.
- Nu taip, o su kuo daugiau.. - tarė. Spėju jis dabar šypsosi kaip debilas.
- Gaila, bet su bulvių pardavėjais nesusitikinėju. - atrėžiau griežtai.
- Nagi einam, nebūk nuoboda... - nusijuokė Kevin.
- Su tavim neičiau ir už milijoną dolerių. Tad skrysk iš čia, kol kiaušų netekai. - tariau jau supykusi. Jis mane jau pradeda nervinti...
- O jei dėl mano meilės tau? - flirtuojančiai paklausė. - Beje nesakyk taip, kad aš kiaušų neteksiu, nes mano draugužis greitai atsidurs tavyje. - tarė jis. Ir aš nusijuokiau.
- Tavo tas draugužis tikriausiai 5cm. Nei į kyšį, nei suteiksi malonuma. - nusijuokiau.
- Oj patikėk, jis dar didesnis negu tu manai. Dėjuosi mano vardą per visus namus, mažyte. - tarė jis piktokai.
- Netikiu tavim, mažapimpi. - tariau aš.
- Oj Delilah, tu už tai atsiimsi, kad mano pasididžiavimą išvadinai mažapimpiu... - pagrasino jis.
- Aha... Patikėjau... - nusivaipjiau - Iki pimpiau. - tariau ir nusijuokiau.
- Deli - nespėjus jam atsakyti numečiau ragelį... Vos tik pasidėjus savo plytą. Iškart gavau žinutę.
"Kaip matau šiandien nenori susitikti.. Todėl rytoj aš tavęs atvažiuosiu 19:00. ;)" cha dar ko...
"Niekur aš su tavim nevažiuosiu.."
"Dar ko blm... Imsiu ir važiuosiu su juo, svajonę lik sveika" - surikau mintise.
"Dar pažiūrėsim, maže ;*"
"Čiulpk bybi, asile!"
"Galėsi man pačiulpt ;*"
"bybi jam į burną..." - palinkėjau jam mintise.
"Greičiau aš jam kiaušus nupjausiu negu aš jam čiulpčiau..."
Burbėdama sau išėjau miegoti...

****

Iš pačio ryto pradėjo skambėt mano telefonas..
"Kuris čia daužtas žmogus sugalvojo iš pačio ryto man skambinti... Matosi nori mirt."
Paėmusi telefoną, net nepažiūrėjusi kas skambina, atsiliepiau.
- Mhmm. Manau turi gerą priežastį, kad skambini man iš pačio ryto.. - sumurmėjau į telefoną.
Išgirdau Ben juoką.
- Taip, turiu tau gerų naujienų. - nusijuokė Ben.
- Kokiu gerų naujienų... Puse 5 ryto.. - sumurmėjusi paklausiau. - Jau tipo atvedei juos į sandėlį? - paklausiau.
- Taip, ir jie visi dar be sąmonės. - nusijuokė Ben.
- Gerai, atvažiuoju - tariau.
- Gal atsiųsti tavęs kažkam paimti? - paklausė manęs.
- Ne, nereikia. Tuoj busiu, iki. - pasakiau.
- Laukiu.

****

Atvykus į sandėlį iškart mane pasitiko Ben.
- Sveika Delilah. - tarė Ben
- Sveikas. - tariau - nu rodyk tuos durnelius. - nusijuokusi tariau.
- Gerai, einam. - tarė jis.
Nuėjome į sandėlį ir pamačiau prie kėdės pririštus 5 vaikinus be sąmonės.
- Kada jie atsibus? - paklausiau Ben.
- Turėtų tuoj atsibust - atsakė.
Pamačiau, kad vienas vaikinas pradeda busti... Priėjau prie jo ir atsisėdau priešais jį ant kėdės.
- Nū ką, labukas, zuiki - nusijuokusi tariau.
- Kur aš?!! - pradėjo rėkt.
Trenkiau jam į veidą.
- Nerėk, vistiek tavęs niekas negirdi. - tariau jam.
- Kodėl aš čia? Ką padariau?! - klausė išsigandusiu balsų.
- Pažįsti Edwin Frewer? - piktai paklausiau.
-...