Rinkausi tai ką sakė protas

VI

Nežinau, kur važiuoju ir nežinau, ko jie nori iš manes... Bet neesmė.
"Vėl jie mane su tuo sušiktu skuduriuku bando užmigdyti, bet jiems nelabai sekėsi..." - sumurmėjau mintise
"Cha ironiška"
- Blem, kodėl ji neužmiega... Laikau jai prie veido ta skudurą, koki pusvalandį ir ji vistiek neužmiega... - sumurmėjo kažkoks vaikinas.
"Blem jie gal visai durni? Taigi gali pripilti daugiau to šūdino skysčio... Padarysiu jiems paslauga, vistiek aš nuo jų nepabėgsiu, surišta. Ir visai įdomu kas nusamdė mane pagrobt. "
- Am, vyrai? - kreipiausi į juos.
- Ko tu nori?
- Nu kas yra?
- Nium? - atsakė visi kartu.
" Blem durniai... "
- Noriu jums padėt. - pasakiau mandagiai.
- Mums nereikia tavo pagalbos, kekše tu! - užrėkė kažkuris iš vaikinų.
- Visų pirma, nešauk ant manęs!! Ne kurčia!! Visų antra, matau, kad jums reikia pagalbos. - tariau griežtai.
- Nu gerai sakyk - tarė murmėdamas.
- Jums nedašilo į tą skuduriuka pripilti daugiau skysčio, nes manęs neužmigdysit su lašiuko skysčio... - patariau jiems.
- Am, matai kaip... - sumurmėjo nustebęs...
- Kur ačiū, asilai?! - užrėkiau.
- Oj ačiū, ir labanakt maže. - padėkojo vienas. Ir tada pajaučiau vėl ta skudurą ir užmigau.
Atsikėliau vien dėl to, nes kažkas prie manęs šneka labai garsiai... Net galbūt ir rėkia.
- Jus rimtai? - pasakė kažkoks pažįstamas balsas. - Jus negalėjot užmigdyti jos? Ir ji pasisiūlė jums padėt?.. Durniai! - užrėkė jis.
- Tai ką  mums reikėjo daryti? Negi vožtelti su beisbolo lazda? - sumurmėjo kažkoks vaikinas. - Mes ir pasinaudojom jos pagalba ir taip ją užmigdinom...
- Dabar manau ji pradės mus vadint neišmanėliais avinai jus!! - užrėkė jis.
- Gal jūs čia nestaukyt kaip bepročiai. - sumurmėjau.
- O jau atsibudai, bet deja tau reikės vėl pamiegot. - nusijuokė kažkas - saldžių.
"O dieve... Apšviesk jiems proto!"

****

Kevin pov.

Sėdžiu prie Delilah ir tiesiog žiūriu, kaip ji gražiai miega... Nesvarbu, kad atvežiau ja į kekšyna, bet neleisiu niekam jos liesti ar net skriausti... Jei ją kas nors palies mirs iškarto nuo mano rankos...
"Kokia ji graži... Ir tokia nekaltute... Negalėčiau prašyti jos, kad mes pasimylėtume. Žinau, kad manęs santykiai nedomina, bet ji kitokia... Ji mane traukia, bet nežinau kodėl... Galbūt, man likimas ją siunčia? Kad susikūrčiau šeima?..
Ką aš iš viso galvoju? Taigi aš Kevin Conrad- pasaulio mergišius. Man nereikia meilės.."
Greit atsistojau ir išėjau iš kambario... Ėjau tiesiai į savo kabinetą, kol manęs nepašaukė labai senas mano nelauktas svečias..
- Ko tau reikia Tom? - piktai tariau ir atsisukau į jį.
- Atėjau, norėdamas paprašyti ar duotum iš kai kurių kekšiu man. Neturiu kas mane pamalonina. Nu supranti ką turiu omeny. - tarė senas perdyla.
- Mhmm. Žinoma gali - tariau ir išėjau į kabinetą. Atsidariau vyskio butelį ir pradėjau gert.. Žinau, kad man 17 bet man vienodai.

****

Delilah pov.
Atsibudau, kažkokiam kambariuke, nieko nesimatė net durk į akį... Išgirdau žingsnius už durų, spynos trakštelėjima ir duris prasivėrė. Greitai atsistojau ir stebėjau vaikiną, ką jis žada daryti.
- Einam kekše, vienas pirkėjas nori merginų nusipirkt - tarė vaikinas.
Nesipriešinau ir ėjau su juo kažkur. Kai priėjome duris pamačiau 10 merginų stovinčių eilėje ir seną diedą. Bet aš nesijaudinau, nes jau žinojau, kaip ištrūkti iš čia...
Senis apžiūrėjo kiekvieną merginą ir tada atėjo mano eilė.
- O tu tai karšta - apsilaiže lūpas senis.
- Aš tau karšta? - kreipiausi į seni.
- Taip - nusišypsojo senis.
"O Jėzau!! Jis beveik dantų neturi!!"
- Aš tau ne orkaitė, kad būčiau karšta. Šlykštyne tu! - spjoviau tiesiai jam į veidą.
- O tu nemandagi. - nusivale savo veidą - imu šitą, ir kitas 5. Nieko mažutė išmoksiu tave mandagumo. - sušnypšte senis.
- Bandyk laimė bedantį - sušnypščiau jam.
Girdėjosi, kad kažkas nusijuokė iš to kaip jį pavadinau. Šyptelėjau.
Mus išsivedė į lauką ir įsodino į furgona. Viena mergina verkė ir prašė ją paleisti, bet ji gavo už tai antausį. Kitos iš baimės susigužusios kampe o aš sėdžiu, kaip niekur nieko.
"Ta mergina kuri gavo antausį labai daug verkia... Jau užkniso"
- Ei, nusiramink mes iš čia ištrūksim nesijaudinkit. - tariau ramiu balsu.
- Mes niekada iš čia nepabėgsime - tarė mergina ir valėsi ašaras.
- Pamatysit mes iš čia pabėgsim, prižadu. - prižadėjau...

****

Kevin pov.
Jaučiuosi visas girtas...
"Gal nueiti pažiūrėti, kaip laikosi Delilah ir paklausti ar jei nieko nereikia? Taip nueisiu pažiūrėt ir galbūt parvešiu ja į namus."
Nuėjęs prie Delilah kambario praveriau duris. Žinau, kad ji bus jau atsibudus ir aš jos galėsiu atsiprašyti, kad ją pagrobiau.
- Delilah? Atsiprašau, kad tave pagrobiau, tiesiog tu mane labai sunervinai ir tikrai tu man patinki. Atleisi man idiotui? - paklausiau Delilah. Bet ji neatsakė. - Delilah?
Apsidairiau jos niekur nebuvo. Kur ji dingo?
- Mark!!! - užrėkiau ieškodamas Mark.
Mark greit prisistatė prie manęs
- Ko? - atsakė jis.
- Kur dingo Delilah? - paklausiau.
- Mačiau, kad Justin ja vedė į pardavimo salė. O kas? - paklausė.
"Ką?! Į pardavimo salė?"
- Kodėl ją vedė į pardavimo salė?!! Ar ją kas nors nusipirko?!! - užrėkiau ant Mark. Ir tada pamačiau einanti Justin besijuokdamas. Greit pribėgau prie jo ir vožiau jam tiesiai į veidą.
- Kur Delilah?! - surėkiau jam tiesiai į veidą. - sakyk kur ji arba nušausiu!! - nutaikiau tiesiai jam į galvą pistoletą.
- Ja nusipirko - drebančiu balsų pasakė.
- Kas?! - užrėkiau.
- Tom.
Tom! Užmušiu ji!! Nuleidau pistoletą žemyn.
- Mark ruošk visus važiuojam pasiimt Delilah. - tariau.
- Bet kam tau ji? Ji niekuom ypatingą.- atsakė.
- Man ji, ypatingą!! - užrėkiau. - greičiau eik!! Ir tegul ruošiasi ir šaudyti. Nes čia gražiuoju nesibaigs...
- Gerai!

****

Delilah pov.
Privažiavome kažkokį dideli namą ir mus ištempė iš furgono ir nuvedė mus į vidų.
Atėjo kažkokia senyva moteris ir padavė mums visoms rūbų. Apžiūrėjusios rūbus pastebėjome, kad jie beveik visi nedengė nieko. Apsivilkome tuos rūbus ir mus kažkoks vaikinas nutempė į kažkokį kambarį.
Ten pamatėme tą bedantį senį, kai jis išgirdo, kad mes atėjome pakėlė akis ir apsilaiže lūpas... Šlykštu..
Jis priėjo prie vienos merginos ir nesigėdindamas ja nužiūrinėjo. Jis griebė jai už plaukų ir nusivedė prie fotelio.
"Jis ją isprievartaus! Ką dabar daryti? Galvok Delilah galvok!"
Ta mergina verkė, prašė ja paleisti, bet jis jos nepaleido ir pradėjo mautis kelnes.
- Ei, senas kriene, paleisk ją! - užrėkiau jam. Jis atsisuko ir nusišypsojo.
- O, tu matau nori but pirma su kuria pasismaginsiu. - išsišiepe senis.
- Geriau aš tau spirčiau į tuos supuvusius kiaušinius, nei leisčiau tau liesti mus visas. - užrėkiau.
- O tu drąsi prieš mane atsikalbineti - nusišypsojo ir jau kėlė ranka man trenkti išgirdau pažįstama balsą.
- Net nemėgink Tom - sušnypšte kažkas. Atsisukusi pamačiau Kevin. Susiraukiau pamačius jį, galėjau ir pati išsigelbėti jas visas.. - paleidi jas visas! Delilah ateik prie manęs! - pasakė Kevin, jau norėjau eit prie jo, bet tas kiaušingalvis mane prisitrauke arčiau ir nustatė ginklą man į galvą..
"Jop jis į mane nusitaikė ginklą, žiauriai blogas pasirinkimas"
Pažiūrėjus į tą seni jis visalaik žiūrėjo į Kevin ir visiškai nekreipė dėmesio. Aš greit čiupau iš jo rankos ginklą ir užlaužiau jo ranka, kad negalėtų nieko padaryti.
- Niekada, nežiopsok į vieną žmogų, kai tas kitas žmogus gali padaryti tai ką padariau aš. Liuzeris. - nusijuokiau.
- Wau Delilah - nustebo Kevin. Aš tiesiog šyptelėjau ir išėjau persirengt į savo rūbus.
Mačiau, kad Kevin vyrai pasiema jį ir man atrodo jau žinau, ką jie darys jam... Ogi kankins
- Tau viskas gerai? - priėjęs prie manęs paklausė Kevin.
- O kas tau darbo? Matai, kad sveika.. - sumurmėjau.
- Pervežti tave?
- Kaip nori.. - sumurmėjau.
- Einam..
Važiavom labai ilgai... Šita vieta miško vidurį, o iki miesto, gal valanda kelio. Visalaik pratylėjome, jau beveik matėsi miestas, kai prakalbo Kevin.
- Delilah? - kreipėsi į mane.
- Ko?
- Atsiprašau, kad tave pagrobiau ir į tą visą reikalą įpainiojau. - atsiprašė manęs jis.
- Ką?! Tai tu mane pagrobei?! - užšakiau.
- Taip, atleisk.
- Kaip aš tau galiu atleisti, jei tu mane vidurį dienos pagrobi ir dabar mane vėži namo?!!
- Nu atleisk, tu labai mane sunervinai ir taip gavosi.
- Aš sunervinau?! - pasipiktinusi atsakiau jam. - tai tu mane nervini. O ne aš tave!!
Gerai, baigem! Pasikalbėsime apie tai vėliau. Tai atleidi man? - maldavo jis
- Ne!.
- Delilah..
Net nesulaukus jo sakinio galo, aš išlipau iš mašinos ir užtrenkiau duris, jau buvau prie savo namo. Greit nubėgau į vidų ir atsidusau.
"Kodėl jis kartais būna mielas, bet kitą kartą toks liuzeris.. Nesuprasiu. Bet žinau kas nužudė mano brolį... Tai jis nužudė! Jau esu sugalvojus planą kaip atkeršyti jam už brolį. Visų pirma aš priversiu ji mane įsimylėti o tada bam ir jo nebėra. Geras planas...
Nepergyvenkit aš tikrai jo neįsimylėsiu, man svarbiau kerštas už brolį!..."