Rinkausi tai ką sakė protas

IX

Kai mane Luke vežė namo, mes visalaik tylėjome. Man atrodo, kad jis bijo, nes Mark sakė, kad su manim negalima juokaut. Ir jis visiškai teisus, nes sutraiškysiu jam tuo mažus kiaušiukus. Išlipus iš automobilio parodžiau fak'ą jam, ir užtrenkiau dureles.
- Netrankyk durelių. - pasakė Luke.
- Davai, nykštuk.. - nusijuokiau, eidama link durų.
- Aš tau ne nykštukas!! - užrėkė jis.
- Ir man patinka kebabai!! - atšaukiau jam ir nusijuokiau.
- Aš ne tą sakiau!!
- Aha, aš ir labai pasiilgsiu tavęs!!
Išgirdau Luke juoką, ir tada pati nusijuokiau..
- Gerai čiau, maže!
- Ate, nykštuk!
Įėjus į namus, pamačiau tėtį pakeltais antakiais.
- Kas čia per nykštukas? - paklausė tėtis.
- Luke, mano draugas. - pasakiau.
- Sakai draugas? - nusišypsojo savo ta šypsena, kuri nieko gero nežada.
- Taip, tėti, draugas.
- Tai reiškia tuoj bus mano žentas? - nusijuokė jis.
- O dieve tėti, tikrai ne... - nusijuokiau. - gal man patinka, Kevin!
- Kevin? - nustebo.
- Taip, jis toks gražus ir mielas - pasakiau.
- Rimtai? Bėgu jam parašyti žinute, kad mano dukrelė įsikliopino jį!! - juokdamasis pradėjo bėgt su telefonu ir rašyt jam žinutė. Bėgau tėčiui iš paskos ir gaudžiau jį rėkdama, kad nerašytų jam.
- Tėti!! Prašau, nu nerašyk jam - supykusi vis dar gaudžiau ji.
- Mielas, Kevin žinojiai, kad mano dukryte įsimylėjusi tave? - erzindamas skaitė, ką jam rašo.
- Nu tėti!!! Net nemėgink siųsti žinutes, užmušiu!
- Jau per vėlu jau išsiunčiau - pavaidinęs, kad apgailestauja.
- Nū blem. Parodyk!
Tėtis padavė telefoną ir pamačiau, kad ten buvo parašyta. "Ačiū tau labai, vaikine! Bulvės tikrai skanios! :D"
Nusijuokiau iš to, kad mane tėtis išdūrė.
- Cha apgavau! - nusijuokė tėtis - Tu visa raudona, kaip burokėlis. - nusijuokė jis.
- Tėti!! - piktai užšaukiau.
- Cha vėl prigavau, tu ji įsimylėjusi! - nusijuokė jis. - Žiūrėk atrašė jis! - pasakė jis.
- Neįdomu - sumurmėjau.
- Ps. Žinai ką vaikine? Tau pasisekė! Mano vienintelė dukrele pavogei iš manęs! Ji ką tik pasakė, kad tu jai patinki. O tai labai blogai! - garsiai pasakė tėtis, ką rašo Kevin..
- Tėti, aš tau sakiau, nerašyk taip! - piktai pasakiau ir čiupau iš jo telefoną.
- Ne, aš triniau ta žinutė! - pasakė išsigandęs. - Galbūt nepaspaudei, kad siųstų!
- Ką daryti? Bijau pažiūrėti. - pasakiau sunerimusi. - Tu rimtai tai parašei? - paklausiau tėčio.
- Taip! - atsakė jis. Pastebėjau, maža šypsenėlė, kai pamatė tėtis, kad žiūriu į jį greit surimtėjo.
- Meluoji! Matau, kad šypsaisi! - nusijuokiau, kad prigavau tėtį.
- Nū gerai, gerai.. Prigavai - nusijuokė jis.
Atrakinu telefoną ir perskaičiau žinute.
"Bulvės valdo! :D. Jei nori, ir jei ne užsiėmęs kviečiu tave, pas mus vakarienei :]"
Ir kita žinutė.
"Žinai ką vaikine? Tau pasisekė! Mano vienintelė dukrele pavogei iš manes! Ji ką tik pasakė, kad tu jai patinki. O tai labai blogai!"
Pažiūrėjau į tėtį piktai.
- Sakei nerašiai jam tai! - supykusi atrėžiau jam.
"Ka dabar daryti? Tėtis išsiuntė jam tą žinutė ir dar pakvietė jį vakarienės!"
- Nu pati kalta - nusijuokė jis - sakiau, kad triniau žinutę, ir tu galbūt netyčia paspaudei siųsti - pasakė jis.
- Tu kaltas!
- Netiesa, mano mažoji persikute - pasakė tėtis, priėjęs prie manęs ir patampes mano žandus.
- Tėti!
- Nu gi nieko čia nėra. Susipažinsite artimiau. - šelmiškai nusišypsojo. - visai norėčiau tokio žento, - eidamas nuo manęs pasakė.
- Patikėk nenorėtum. Jis gali mane išprievartauti! - pasakiau jam.
- Ką?! Jis?! Negali būti! - nustebo jis - turėsiu gražių anūkų!! - tėtis laimingas pasakė.
Trenkiau sau per veidą. Ir išėjau į savo kambarį.
- Nepamiršk, vakare atvažiuoja tavo meilė!! - girdėjau, kai tėtis rėkia iš apačios.
- Jis ne mano meilė!! - atsakiau jam.
- Dar ir kaip. Plius dar mano busimas žentas! - nusijuokė jis.
"Ach... Tie tėvai... Galvojau, kad jie prieš vaikinus, kol nebaigiau mokslų..."

Kevin pov.

Sėdėjau savo kabinete ir gėriau kavą, kol manęs nesutrugdė gauta žinutė. Nusišypsojau galvodamas, kad parašė Delilah, bet tai buvo jos tėtis. Atidariau žinutė ir nusijuokiau.
"Ačiū tau labai, vaikine! Bulvės tikrai skanios! :D" - parašė Delilah tėtis.
"Malonu girdėti! Specialiai skanias bulvės išrinkau. :D" atsakiau jam. Už kelių minučių, vėl gavau žinutę.
"Bulvės valdo! :D. Jei nori, ir jei ne užsiėmęs kviečiu tave, pas mus vakarienei :]" - nusišypsojau, nes tai vienintelis būdas, kaip prieiti prie jos.
Nespėjes atrašyti gavau dar viena žinutė.
"Žinai ką vaikine? Tau pasisekė! Mano vienintelę dukrelę pavogei iš manes! Ji ką tik pasakė, kad tu jai patinki. O tai labai blogai!" - sutrikau biški ir nesuvokiau, kodėl Delilah pasakė, kad aš jai patinku, jei ji mane pirmiau pidarastu vartė!
"Žinoma, atvažiuosiu :)" - atsakiau Delilah tėvui. Jau turiu daugiau šansų, kad ji bus mano vienintelė.
"Gerai, atvažiuok 19:00"
Nieko daugiau jam neatrašiau. Išskubėjau greit namo...