Rinkausi tai ką sakė protas

XIV

Važiavome, nematytu kelių, labai jaudinausi prieš susipažindama su jo šeima, gal aš jiems nepatiksiu, galbūt pagalvos, kad esu kekšė su tokia trumpa suknelę.
- Nesijaudink, viskas bus gerai, - pasakė Kevin - tu jiems patiksi.
- O jei ne? - sunerimau - gal jie mane pamate su tokia trumpa suknelę, pagalvos, kad esu kokia nors kekšė? - pasakiau Kevin, ir jis nusijuokė.
- Tikrai, nesakys, kad esi kekšė. - nusijuokė - ir visai seksualiai atrodai - prikando lūpą jis. O aš visą išraudonavau.
Kevin nusijuokė ir padėjo savo ranką, ant mano kojos ir švelniai glostė. Per kūną vėl perbėgo milijoną šiurpuliukų.
"Numesk jo ranka!" - prabilo pasąmonė.
"Tylėk, man tai patinka! Jo gražu, net pati su savimi pradėjau kalbėt."
Padėjau savo ranką ant jo rankos ir jis atsisukęs nusišypsojo, atsakiau jam tuo pačiu.
Privažiavome labai dideli namą, viskas taip gražu ir modernų.
"Nu tai aišku, kvaiša tu! Taigi jis mafijos vadas!" - pasakė pasąmonė.
- Pasiruošusi? - paklausė Kevin.
Nurijau susikaupusį gumulą ir linktelėjau. Kevin kaip džentelmenas atidarė man dureles ir paėmusi jo ranka, išlipau iš automobilio.
- Einam?
- Taip. - šyptelėjau.
Kevin vedėsi mane link durų ir net nepasibeldes įėjo į namus.
- Mes, atvažiavome! - sušuko.
Aš biški pasislepiau už Kevin nugaros, taip, kad manęs nepastebėtų.
- Sveiki. - pasakė, senyva moteris.
- Labas, mama - apsikabino Kevin ją.
- O kur ta mano būsimoji marčia? - nusijuokė ji.
"Marčia? Kas čia vyksta?"
- Mam, ji nėra tavo marčia. Ji netgi dar nėra mano mergina! - nusijuokė jis.
- Nu vistiek, ji bus mano marčia - nusijuokė Kevin mama.
Nusijuokiau, kai pamačiau Kevin žiūrinti į mama piktų žvilgsniu.
- Ji Delilah, mam... - pasakė savo mamai, ir patempė truputi mane, kad išlįsčiau iš jo užnugario.
- Laba diena, ponia - nusišypsojau drovei.
- Labas, saulyte. Nevadink manęs ponia, vadink Rose - ji priėjus apkabino mane, sutrikau, bet atsakiau jei tai pat. - Nu tikrai gražią mano berniukas išsirinko mergaite - nusišypsojo.
- Mama... - Kevin piktai pasakė. - gana ją čia vis kankint. Aš ir noriu jos. - patempe lūpą jis.
Kevin mama nusijuokė, ir dar kartą mane apkabinusi pakvietė užeiti. Kevin patempė mane už rankos neleisdamas eiti, atsisukau į jį pakeltų antakių ir klausiamai pažvelgiau į jį.
- Kažkas negerai? - paklausiau.
- Taip. Tu ją apkabini, o manęs ne. - patempę lūpą.
Nusijuokiau ir priėjusi prie jo apkabinau ir pabučiavau į žandą.
- Patenkintas? - sušnibždėjau į ausį.
- Taip... - pasiėmęs už žando vaidina, kad alpsta. Nusijuokiau iš jo.
- Gerai nenualpk čia. - šyptelėjau
- Gerai mažute, bet su viena sąlyga.
- Kokia? - paklausiau.
- Pasakysiu, kai važiuosime link staigmenos. - pasakė ir nusišypsojes pradėjo vesti į svetainę.
- Palauk, kokią staigmeną?
Jis nieko nepasakė, bet mačiau, kad jis šypsosi.
- Broliukas, atėjo! - pradėjo šaukti, maža mergaitė.
Ir pribėgusi prie Kevin, jis pakėlė ją į viršų ir apsuko kelis kartus. Nusišypsojau nuo tokio jo gesto.
- Labas, maže. - pabučiavo Kevin jai į skruostą.
- Broliuk, broliuk, kas ji tokia? - paklausė mergaitė rodydama į mane.
- Aš Delilah, o tu kuo vardu? - mielai nusišypsojau.
- Megan - atsakė nusijuokusi.
- Malonu, Megan.
- Ar tu broliuko panelė? - paklausė ji.
Aš nusijuokusi pažiūrėjau į Kevin, o jis sutrikusiu žvilgsniu pasikasė pakaušį.
- Užteks, Megan jos klausinėti - įsiterpė Kevin.
- Nu, bet aš noriu jos paklausti ar ji tavo panelė. - patempė lūpą jinai.
- Taip, Megan. Aš jo panele.
- Yey... Broliukas turi panele!
Nusijuokiau aš ir pažiūrėjau į Kevin kuris šypsojosi, kaip debilas.
- Kas? - nusijuokiau.
- Nieko, bet nesitikėjau, kad pasakysi jai, kad esi mano mergina. - šyptelėjo.
- Nieko čia tokio. Gal ir kažkada būsime pora. - mirktelėjau jam ir nuėjau į svetainę...