Rinkausi tai ką sakė protas

XII

Mums nuvažiavus į tuos sandėlius, pamačiau puse jų išdegintų, mašinos stovinčios buvo padegtos. Gal ir nereikėjo taip žiauriai.
-Tim, kas čia nutiko?
-Neklausinėk durnų klausimų,-suburbėjo jis ir grubiai pastumė į Carl kabinetą.
-O pagaliau atveidei ją. Suryšk,-tarė jis  ir padavė virvę. Aš bandžiau išsilaisvinti, bet atėja kiti vyrai stipriai mane laiė kol Tim rišo.
-Tai ka cielkute prisidirbai,-nusijuokė Carl.-Kiti  išeikit!!-surėkė jis ir jie išėjo.
-Viskas dėl tų kiaušinių?-nusijuokdama paklausiau, o jis nieko neatsakęs išstraukė  diržą bei pradėjo stseginėti mano kelnes.
-Čia tau už kiaušinius,-surėkė ir dėjo 5 stiprus kirčius per  kojas. Skaudėjo man labai, bet ąšarų neistengiau išspaust tik rėkiau.
-Čia tau už tai ką padarei mano sandėliu,-surėkė jis ir vėl dėjo stiprų smugį per kelius. Tada atrišo mane ir numetė ant žemės. Paguldęs mane ant pilvo trenkė 5 skausmingus kirčius per užpakalį. Užpakalį  visą diegė nuo skausmo, bet ąšaros kaip nebėgo, taip nebėgo. Po tų skaudžių smugių jis mane numetė ant kedės ir vėl pririšo. O aš tik rėkiau.
-Kas tau kalę negerai? Kur tavo ąšaros?!!!-surėkė jis
-Aš... dė...dėl.. tavo.... sandė....sandėlio.... ne...kal....ta,-per skausmus tariau.
-Žinau jog ne kalta. Man reikėjo nusiraminti. Ir beja, tu lieki čia. Dirbi gi pas mane prostitute.
-Mes ne taip tarėmės.
-Tu buvai bloga mergaitė, todėl taisyklės pasikeitė.-tarė jis uždėdamas man kelnes.
-Luke!!! -surėkė jis ir prisistatė Luke.
-Kažko reikėjo šeimininke?
-Nuvesk šitą kalę į paruoštą kambarį.
-Žinoma,-tarė jis ir pradėjo mane tempti kažkur, bet aš vos vilkausi, nes kojas diegė. Manau mėlynių bus dahuja.
"Nesijaudinkit. Aš ištruksiu iš čia ir atkeršysiu jums taip, dėl ko tikrai maldausite atleidimo. Kol busiu čia, prižadu, ąšarų niekada nepamatysite"
-Šis kambarys tavo,-tarė jis šiurkščiai ir įgrudo mane į jį.
Prieš išeidamas, užrakino kambario duris. Kažkaip nusivilkusi iki lovos atsisegiau savo kelnes ir ant kojü pamačiau daug žaizdų
"Manau bus toks ir užpakalis. Bet nesijaudinkit, aš ilgai neliksiu. O kol kas panervinsiu jus"

****
-Einam valgyti,-tarė piktai atėjas Tim
-Gal nori mane nunešti?-paklausiau erzindama jį.
-Eisi pati.
-O gal geriau pasipisam?-tariau flirtuojančiai
-Galime,-tarė jis ir žengė prie manęs, o aš iš visų jėgų spiriau jam į kiaušinius.
"O ble kaip skauda"
Išsitraukusi iš jo kišenės raktus, užrakinau jį kambaryje ir patraukiau link išėjimo.
-Kur eini?-paklausė kažkuris vaikinas
-Ėjau ieškoti pagalbos. Tim nualpo mano kambaryje.
-O velnias. Niekur neik, tuoj grįšiu,-tarė jis ir išbėgo link kambario.
"Koks debilas"
Jam išbėgant aš toliau tesiau savo ėjimą. Pasiekusi lauko duris,išėjau į lauką ir panačiau mašiną su kuria ir atvažiavau tad įbėgau į ją.
"Kaip gerai, kad moku užkurti ir be rakto mašiną"
Užsikurusi mašiną, be raktų, išvažiavau. Girdėjau kaip kiti  mane vyjosi.
"Iš kur jie gavo tas mašinas?  Ai pofik. Norit lenktynių, bus lenktynės"-pagalvojau mintyse ir pagreitinau greitį . Mačiau kaip jie atsiliko tad sustojusi kelkraštyje prie kitos mašinos, į ją įsilaužiau ir tesiau kelionę link savo sandėlių.
-Ben!!-sušukau atvažiavusi
-Kur tu dingus? Aš tau skambinau.
-Mane buvo pagrobę. Ruošk mano peruką, priminsime jiems senus laikus, ai ir duok man tepalo nuo mėlynių.
"Gal ir per anksti, bet susipažinsi su tikrąją Delilah Frewer, Carl..."