Rinkausi tai ką sakė protas

XVII

Delilah pov..
- Tavo karalienė šiandien norėtų jog šiandien tu ją nusivežtum parodyti kur randasi motociklo varžybos,-tariau ir nusijuokiau.
- Hm...-taręs pasikasė galvą - Tai,kad aš nežinau.
-Tu rimtai? Mafijos bosas nežino kur tai? Naujieną pasakiai,-tariau ir nusijuokiau.
-Na tai, kad aš išvis nesidomiu motociklais. Na, bet galiu sužinoti. Mark turėtų žinoti. Jis kas kart ten važiuoja. Palauk paskambinsiu jam,-tarė jis ir išėjo už durų.
"Kaip mafijos bosas gali nesidomėti motociklais? Juk motociklai yra neatsiejama mafijos dalis, o jis matai nesidomi. Žaltys paskutinis"
-Na va jau žinau,-tarė jis,- Vakare 8 valandą bus.
-Gerai. Paprašyk jog kas tave atvežtu iki manęs. Važiuosime mano motociklu,-tarusi nusijuokiau,o jis tik pažiūrėjo į mane siaubo išpiltom akim.
-Ne ne ne,-tarė jis.
-Tigi nebijok. Bus linksma,-tariau jam ir nusišypsojau.
-Aš nebijau. Manęs netraukia jie. Aš nerizikuoju.
-Kas nerizikuoja, tas negeria šampano.-nusijuokiau iš jo.
-Na gerai. Bet lėtai,-atsakė jis.
-Ahh... gerai. Tai gal parveši mane?- paklausiau jo.
-Žinoma, mažut. Einam,-tarė jis ir mes išėjome link durų.
-Mam. Mes jau išvažiuojam,-tarė jis priėjas prie mamos.
-Tai butinai užsukit kitą kartą. Smagu sulaukti jūsų.
-Butinai,-tariau ir nusišypsojau kuo nuoširdesne šypsena. -Ačiū jums
-Tai tau ačiū jog padarai mano sūnų laimingą,-tarė ji ir apkabino mane.
-Viso geriausio,-tariau jai ir atsisveikinus Kevin su ja išėjome.
-Na ir kaip mano šeima?-nusijuokė Kevin
-Achujiena,-atsakiau jam ir abu nusijuokėme.
-Smagu girdėti,-nusijuokė jis.
-Tai ačiū, kad parvežei. Iki vakaro,-tariau jam mums privažiavus prie mano namų.
-Iki,-tarė jis ir pabučiavo man į lupas.
Iėjusi į namą pamačiau tėtį šypsojantis.
-Tai sveikinu dukrele su draugystės pradžia.
-Tėti, mes nedraugaujam,-atsakiau jam.
-Jei nedraugautumėt, nesibučiuotumėt,-atsakė tėtis nusijuokdamas.
-Tėti, čia mes draugiškai,-nusivaipiau aš
-Mes su mama irgi taip darydavom. Nieko čia gėdingo,-tarė tėtis
-Bet tėti, mes nedraugaujam,-atsakiau tėčiui, bet jis tada gavo žinutę į telefoną ir skaitydamas ją nuėjo nuo manęs, o aš išėjau ruoštis...

Paul pov... (Delilah tėčio)
"Sveikas Paul. Norėčiau jūsų paprašyti paslaugos. Aš šiandien jūsų dukrai norėčiau pasiulyti draugauti. Vakare mes išvažiuojame ir turiu jai paruošęs staigmeną. Ar galėtumėte ją išleisti visai nakčiai?"-parašė man Kevin, tad neišsiduodamas jog juokiuosi pradėjau eiti link virtuvės kurioje mano žmona taisė kavą.
-Elizabeth. Manęs Kevin kai ko paprašė.
-Kada?
-Parašė žinutė jog prašo mūsų dukrą išleisti nakčiai.
-Bet juk ji jau buvo pas jį,-tarė mano žmona.
-Na taip. Šį kartą jis turi jai staigmeną ir nori pasiulyti draugauti.
-Oo... pagaliau mūsų dukrelė susiras normalų vaikiną. Žinoma parašyk jog gali. -tarė žmona ir aš jam parašiau:
"Kevin, žinoma gali. Tik kaip esu sakęs, neparvešk nėščios ir įskaudintos."
Netrukus gavau ir atsakymą.
"Žinoma, ačiū jums labai"
-Kevin, tikrai neblogas vaikinas. Draugiškas, mielas, turintis gerą humoro jausmą. Gal bent pralinksmins ją, nes ji jau du metus neturėjo vaikino ir nesam girdėją jos juokiantis,-tariau žmonai.
-Tiesa. Gerai, kad persikėlėme čia. Gal bent pasimirš Edwin-atsakė mano žmona.
-Tikėkimės. Perdaug jau prisikentėjo po jo mirties.
-O jiem tik sėkmės reikia linkėti. Matau jog tai jos vienintelis. Pažiūrėk kaip jie žiūri vienas į kitą,-tarė ji
-Taip. Jie bus kartu....

Istorija grįžta. Tikiuosi bus skaitančių.