Simpatija

1

Guliu savo lovoje ir gal ketvirtą kartą iš naujo žiūriu "Jaunąsias melages". Staiga mano telefonas suvibravo taip pranešdamas apie naują pranešimą. Tingėjau ją skaityti, todėl tesiau serialo žiūrėjimą.

Serijai pasibaigus negrabiai paėmiau telefoną ir atidariau žinutę.

Mama
"Negrįšim 4 dienas, vėl komandiruotė. Pinigus palikau ant stalo virtuvėje"

Perskaičiusi žinutę tęsiau savo serialo peržiūrą iki kol kažkas pabeldė į mano duris.

-Užeik.-Surikau. Durys prasidarė ir į kambarį užėjo Džeidenas.

-Neužsiėmus?-Paklausė brolis.

-Nelabai.

-Mes su Džeilenu surengsim vakarėlį.

-Net nebandykit. Tėvų nėra, o jūs jau pirmą dieną norit namus sugriaut.

-Per vėlu visus jau pakviečiau, o tu apsitvarkyk truputį.-Tarė brolis ir išėjo.

Nesiruošiu nieko leisti į savo kambarį. Greičiausiai tiesiog pasikviesiu kokią draugę ir sėdėsim užsirakinusios mano kambaryje. Nuėjau pas Džeileną, kad bent paprašyčiau jų, kad nebūtų alkocholio tačiau nespėjau, nes Džeilenas knisosi savo "atsargose". Smagu.

-Puiku.-Sumurmėjau ir nutipenau prie sofos su telefonu rankose. Griuvau ant sofos šalia Džeideno ir parašiau Tessai.

-Tessa tuoj ateis.-Sumurmėjau maigydama raides.

-Jo, žiauriai fainai.-Sumurmėjo Džeidenas žiūrėdamas televizorių ir visiškai nekreipdamas dėmesio į mane.

-Tu girdi ką kalbu?

-Žinoma.

-Vakar pabučiavau merginą.

-Viskas bus gerai.

-Džeidenai!-Silpnai kumštelėjau broliui į ranką.

-Ką?

-Nieko!-Atsistojau ir išėjau. Grįžau į savo kambarį ir uždariau duris. Staiga mano telefonas ir vėl suvibravo taip pranešdamas, kad gavau žinutę.

Krisas
"Lauki manęs, meilės deive?"

Šiknius. Buvau jį įsimylėjusi aštuntoje klasėje, vėliau Džeidenas arba Džeilenas jam apie tai papasakojo, o tas šiknius pradėjo mane vedžioti už nosies ir visaip erzinti.

Afroditė
"Dieve, niekas tavęs nelaukia, nesipūsk."

Krisas
"Nebūk gi tokia pikta. Tau netinka ;)"

Nuspręndžiau nieko neatsakyti. Neturiu apie ką kalbėti su juo. Arogantiškas šiknius. Staiga suskambo durų skambutis . Tingiai priėjau prie durų. Atvėriau jas ir mano ausis iškart pasiekė Tessos balsas.

-Labas.-Pasisveikinom ir trumpam apsikabinom. Tessa užėjo ir pradėjo autis batus, bet aš ją sustabdžiau.

-Nesiauk. Nusinešk batus į mano kambarį, gal vėliau pro langą išlipsim ir išeisim.

-Gerai.-Paprastai sutiko Tessa ir nusiavusi batus juos paėmė į ranką ir pradėjom eiti link mano kambario.

-Labas, Tessa.-Pasisveikino Džeidenas.

-Labas.-Pasisveikino ir ji. Užėjom į mano kambarį, uždariau duris ir jas užrakinau kai tuo tarpu Tessa jau ilsėjosi ant mano lovos.

-Na, tai kaip ten, pakabinai Krisą? Su šmaikščia šypsenėle paklausė Tessa.

-Užsičiaupk.-Sviedžiau į ją pagalvę. Paėmiau savo telefoną ir atidariau mano ir jo susirašinėjimus.-Įsivaizduoji, jis man parašė, ar laukiu jo.

-Ir ką atrašei?

-Nieks tavęs nelaukia.

-Žinok tu jam širdį sudaužei su tokiu atsakymu.

-Nebūk gi tokia pikta, tau netinka, dar uždėjo tą mirksintį emoji.-Ir toliau skaičiau.

Staiga vėl suskambo durų skambutis. Šį kart neėjau atidaryti durų, nes vienintelis žmogus kurio laukiau buvo Tessa.

-Afrodite!-Pašaukė mane vienas iš brolių.

-Palauk tuoj grįšiu.-Pasakiau Tessai ir nulipau nuo lovos. Įprastu tempu priėjau prie durų ir jas atrakinusi patraukiau link svetainės. Svetainėje stovėjo Krisas su rože.

-Labas, Afrodite. Skaičiau, kad viena iš tavo pagrindinės atributikos buvo rožė. Todėl ir tau ją atnešiau.-Kvailai išsišiepęs kalbėjo jis.

Stovėjau akmeniniu veidu ir maldavau tos pačios grožio ir meilės deivės Afroditės, kad neraudonuočiau ir nestovėčiau čia kaip burokas kuris nerodo jokių emocijų. Paprastai paėmiau rožę ir sumurmėjau:

-Ačiū.-Sumurmėjau ir grįžau į savo kambarį. Tessa pamačiusi, kad rankoje laikau rožę, atsisėdo ir pradėjo kilnoti savo antakius ir labai keistai į mane žiūrėti.

-Baik.-Liepiau ir nesusitvardžiusi šyptelėjau.

-Tai kokia gi proga gavai rožę?-Vis dar tuo keistu žvilgsniu mane stebėdama paklausė ji.

-Atsakysiu jei baiksi šitaip spigint savo veizolais.-Tariau ir padėjau rožę ant stalo.-Viena iš pagrindinių Afroditės atributikų yra rožė.

-Na žinoma...-Šelmiška šypsenėle išsišiepė Tessa.

-Ko tu taip šypsaisi?

-Tu visa raudona.-Nusijuokė ji. Priėjau prie veidrodžio ir pamačiau savo raudoną, raudoną veidą.

-Ar aš tokia raudona grįžau?-Išsigandau, tačiau Tessa pradėjo juoktis.

-Tai ką, nerviniesi?-Visdar juokėsi ji.

-Tessa, aš rimtai!

-Viskas gerai, nesinervuok. Negrįžai raudona.