Simpatija

26

Išsitraukiau iš spintos drabužius ir persirengiau. Vėl grįžusi į kambarį griuvau į savo lovą ir pasiėmiau savo telefoną.

-Žinai, tavo tėvas mieste.-Va taip iš oro šovė Krisas. Pakilau nuo lovos.

-Ką?-Gal netaip išgirdau?

-Tavo tėvas mieste.-Jau žiūrėdamas į mane pasakė.

-Iš kur žinai?-Paklausiau.

-Mano tėvas man pasakė.-Žiūrėdamas į telefoną atsakė. Netikėta...

Kai Krisas ir jo mama išvažiavo, pribėgau prie mamos ir nieko nelaukusi paklausiau:

-Mama, kada ruošeisi man pasakyti, kad tėtis mieste?

-Na...-Vebleno mama.-Aš žinau kaip tu būtum sureagavusi, todėl tai turėjo būti staigmena.-Bandė pagrąžinti savo žodžius mama.

-Tuomet nekenčiu staigmenų.-Piktai pasakiau ir nuėjau į savo kambarį trinktelėdama durimis. Po kelių valandų mama nuėjo miegoti, broliai grįžo iš darbo. Išėjusi iš savo kambario įsitikinau, jog mama miega ir nubėgau į svetainę, kurioje šliaužiojo pavargę broliai.

-Net neįsivaizduojat ką pasakysiu.-Pasakiau prie jų priėjusi.-Tėtis mieste. Jis grįžo.-Išpūtusi akis pasakiau. Broliai susižvalgė ir Džeidenas pradėjo veblenti:

-Rimtai? Negali būti.-Įtartinai kalbėjo Džeidenas.

-Kodėl tu taip keistai kalbi?-Paklausiau susiraukusi.

-Na...-Nutęsė brolis, bet aš jam neleidau toliau plėtoti savo "na" ir dar labiau susiraukiau.

-Pala, pala, pala.-Susiprotėjau.-Jūs žinojot! Jūs visą laiką žinojot. Kodėl nieko nesakėt?

-Na...-Ir vėl pradėjo savo "na" brolis, bet supratusi, kad atsakymo negausiu, tiesiog iškėliau rankas ir nuėjau į savo kambarį. Atėjusi į savo kambarį atsiguliau į savo minkštus patalus ir pasistengiau užmigti.

Kita diena praėjo įprastai, Krisas mane nuvežė į mokyklą ir atgal, tik šį kartą jis neužėjo į namus. Vadinasi arba jo mamos nėra pas mus, arba mano mama darbe. Atrakinau duris ir įėjau į vidų. Mano ausis pasiekė labai ramus šnekučiavimasis. Nusiavusi batus nunešiau kuprinę į savo kambarį ir nuėjau į svetainę.

Užėjusi į svetainę, pamačiau vyrą, kurio nemačiau septynerius metus ir vargu, ar dar norėjau matyti. Tai buvo mano tėvas. Man užėjus į svetainę, visi atsisuko į mane.

-Afrodite.-Pakilo nuo savo kėdės tėtis. Nenoriu daryti dramos, todėl apsisukau ir jau norėjau eiti į savo kambarį, bet tėtis mane sustabdė.

-Afrodite, palauk.-Stabdė mane tėtis.

-Nenoriu tavęs matyti.-Tyliai sumurmėjau.-Ar tu nors turi sąžinės? Dingsti septyneriems metams ir vėliau va taip iš oro atsirandi mūsų svetainėje!-Šaukiau ant jo.

-Afrodite, aš atsiprašau. Aš tikrai atsiprašau.-Liūdnu balsu atsiprašinėjo tėvas.

-Palik mane ramybėje.-Ramiai pasakiau.

-Afrodite.-Graudžiu balsu kalbėjo jis.

-Tu net neskiri kuris Džeidenas kuris Džeilenas.-Mano pyktis augo.-Lažinuosi, kad į nei vieną asmeniškai vardu nesikreipei, nes nežinai kuris yra kuris.

-Afrodite.-Sudrausmino mama. Supratau, kad šiek tiek peržengiau ribą. Nebesulaikiau ašarų ir atsisukau į savo tėvą suteikdama galimybę pasakyti paskutinius žodžius prieš man išeinant ir galutinai ignoruojant jo žodžius.

-Aš išsiskyriau su jūsų mama, o ne jumis.-Prunkštelėjau nuo jo pasakytų žodžių.

-Ir tai sakai po septynerių metų?-Beverkdama nusišypsojau pašaipia šypsena ir tiesiog apsisukau ir išėjau pro duris.

Nežinau kur eiti. Neturiu nei telefono, nei raktų su savimi. Patraukiau link Tessos namų. Atsistojusi tarpduryje nusišluosčiau ašaras ir pasižiūrėjusi į Tessos kaimynų automobilio veidrodėlį, pasistengiau nuvalyti nutekėjusį tušą. Pagaliau priėjau prie jos durų ir paskambinau durų skambučiu. Po kelių akimirkų, duris atidarė jos mama.

-Laba diena, ar Tessa namie?-Išspaudusi netikrą šypseną paklausiau.

-Dėja, jos nėra.-Apgailestaujančia veido išraiška atsakė Tessos mama.

-O gal žinote kur ji yra?-Visdar su viltimi paklausiau.

-Prieš kelias valandas išvažiavo su Erika.-Atsakė ji.

-Aišku. Ačiū, geros dienos.-Atsisveikinau.

-Ir tau geros dienos.-Palinkėjo ji. Jeigu Tessa su Erika, neturiu jokių šansų jų susirasti. Erika gyvena labai toli. Reikėtų važiuoti autobusu, bet su savimi neturiu pinigų. Patraukiau link Gretos namų. Meldžiu, kad tik ji nebūtų dabar su Krisu.

Priėjusi prie Gretos namų, nieko nelaukusi paskambinau durų skambučiu ir po kelių akimirkų duris atidarė Greta.