Simpatija

28

Užsidariau savo kambaryje ir laukiau "audros". Kiek supratau, tiek padariau užduotus namų darbus, o tai yra šiek tiek daugiau negu pusė.

Staiga kažkas pasibeldė į duris. Net neabejoju, ten mama ir dabar ji pradės ant manęs pykti, kad negražiai kalbėjau su tėčiu.

Nespėjus man nieko atsakyti, mama atidarė duris ir užėjo į mano kambarį. Jau tikėjausi, kad ji grėsmingai prie manės prieis ir išlies savo pyktį, bet vietoje to, ji atsisėdo šalia ir tiesiog stebėjo kaip darau namų darbus. Padėjau tušinuką į šalį ir pilnu profiliu atsisukau į ją.

-Rėk, pyk, mušk.-Ramiai pasakiau. Mama nusijuokė nuo mano pasakymo.

-Nesiruošiu nei ant tavęs pykti ar rėkti ar tuo labiau mušti. Tik norėjau pakalbėti apie tavo tėvą.-Ramiai kalbėjo mama.

-Nenoriu apie jį kalbėti.-Vienareikšmiškai atsakiau.

-Suprantu, bet tavo tėtis nori su jumis matytis. Galėtum tarkim kokį šeštadienį pas jį pabūti ir grįžti namo sekmadienį.-Visdar ramiai kalbėjo mama.

-Mama, man ne dvylika metų, kad žaisčiau tetę ir mamą. Man neseniai sukako septyniolika, nebeesu vaikas.-Užsidegusi kalbėjau.

-Man esi vaikas, tavo tėvui esi vaikas. Rytoj tėvas tave pasiims po mokyklos ir taškas.-Griežtai pasakė mama ir išėjo.

Aš nesuprantu, kaip ji sugeba taip lengvai visus pastatyti į vietą? Ach, kodėl aš to nepaveldėjau iš mamos? Jeigu būčiau šitokį talentą paveldėjusi, tai bent sugalvočiau kaip normaliai atsikirsti kai Krisas kažką pasako, bet ne, paveldėjau dar didesnį tėvo talentą-veblebimą ir mintis kaip galėjau atsikirsti kai prieš du metus valgyklos eilėje prieš mane užlindo pusė pradinukų klasės.

Susinervinusi dėl tokių "puikių" žinių netyčia sulaužiau tušinuką. Na štai, maža, patogi, džiuginanti smulkmena sulūžo. Puiku.

Kitą dieną po mokyklos, mane parsivežė tėtis. Galvojau visą laiką būsiu surūgusia nuotaika, bet net pati nustebau kaip jis sugebėdavo mane pralinksminti, o aš neatsilaikiau ir pradėdavau juoktis. Bandžiau sau įsižnybti ar nestipriai kandžioti vidinę žando dalį, bet ir tai nepadėjo.

Atleiskit, kad priverčiau taip ilgai laukti dalies ir taip pat labai noriu atsiprašyti, jog neaprašiau jų susitikimo, tiesiog nesidėliojo žodžiai ir teko perrašyti.