34

2.5K 143 13
                                    

Jau kelias dienas neeinu į mokyklą

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Jau kelias dienas neeinu į mokyklą. Mama žinoma dėl manęs nerimauja. Nenoriu jai pasakoti apie Krisą ir kaip jis kiauliškai su manimi pasielgė, nors ir žinojo, jog girta aš visiškai neprognozuojama ir neprotaujanti. Mano draugės taip pat buvo atėjusios, tačiau man pasidarė tik blogiau. Galų gale mama taip sakant patepė ranką mūsų šeimos gydytojai ir oficialiai aš "peršalau".

Kad ir kaip mama norėjo pasilikti ir prižiūrėti mane, jai vėl teko išvažiuoti, todėl dabar manimi rūpinasi broliai. Jie iš namų nelenda ir kas dešimt minučių beldžiasi į mano kambarį. Niekada nenorėčiau rimtų santykių tarp savęs ir Kriso, nes prisiminus kaip jis elgėsi ryte, iki šiol mane purto.

Štai ir vėl vienas iš brolių beldžiasi į mano kambarį.

-Man viskas gerai.-Sušukau įprastinę frazę ir toliau šniurkščiojau į rankovę.

-Pas tave kaikas atėjo.-Pasakė brolis užėjęs į mano kambarį. Aš į jį net nepažvelgiau ir toliau gulėjau užsiklojusi antklodę iki kaklo ir žiūrėdama į sieną.

-Labas.-Atsargiai pasisveikino Krisas. Nežiūrėjau į jį, atpažinau iš balso.

-Išeik.-Tiesiai šviesiai pasakiau.

-Tu turi sužinoti tiesą.-Pasakė Krisas. Pirmą kartą matau jį tokį... Atsargų?

-Kokią?-Tingiai atsisėdau ir priverčiau save pažiūrėti į jį.

-Greta nėra mano mergina.-Susiraukiau nuo jo pasakytų žodžių.

-Ką?-Gal ne taip išgirdau

-Ji mano pusseserė. Na, gerai, skamba šūdinai. Įvaikinta pusseserė. -Ramiai kalbėjo jis.

-Tai kam buvo reikalingas visas šitas kaukių balius?-Kiek pakėliau balsą.

-Dėl tavęs. Aš tiesiog norėjau tave paerzinti. Mes apsimetinėjome pora.-Vis dar ramiai kalbėjo jis.

-Kam?-Užstaugiau ant jo. Jis pilnai į mane atsisuko ir pažvelgė į mano akis.

-Nes kai sužinojau, jog tau patinku, pradėjau tave erzinti. Taip, žinau, aš tikras šūdžius. Anksčiau visai į tave taip nežiūrėjau, bet vėliau atrodo tu pasikeitei mano akyse ir pradėjai man patikti. Aš esu šūdinas žmogus, tavo broliai, draugės yra teisios. Tiesiog tu tokia tyra mano akyse ir aš bijojau ištikrųjų būti su tavimi, bet ir tuo pačiu metu negalėjau atsispirti tai traukai. Aš supratau, jog niekada nebūsiu tau geras, dėl to tave erzinau ir visaip šapiausi, manydamas, jog jeigu šitaip elgsiuosi, tu galbūt netgi imsi manęs nekęsti. Paprašiau Gretos, kad suvaidintų mano merginą.

-O kaip gi visokios "skolos"?-Paklausiau smerkiančiu balso tonu.

-Kaltas.-Paprastai atsakė, o aš bejausmiškai toliau sėdėjau.

-Galvojau galėsiu taip paprastai ir gyventi, bet kai pamačiau kaip aplink tave sukiojasi Augustas ir kaip kiti vaikinai apie tave kalba.-Jis sustojo kalbėjęs ir tiesiog sėdėjo suspaudęs kumsčius.-Norėjau tavęs tik sau. Tik šį kartą persistengiau ir pasielgiau taip, kaip pasielgtų šunsnukis. Dėl to aš atsiprašau. Labai tavęs atsiprašau

Nebesusilaikiau ir pravirkau

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Nebesusilaikiau ir pravirkau. Šitiek metų jis elgėsi kaip tikras šunsnukis, o dabar atėjo išpažinties, o Greta. Greta aš šitaip pasitikėjau. Ji mane įtikino, jog galiu ja pasitikėti, tapome geriausios draugės, o ji nieko nesakė apie vaidybą.

Krisas pamatęs jog verkiu prišoko prie manęs ir atsiklaupė prie lovos krašto, ant kurio ir sėdėjau.

-Aš atsiprašau. Prašau, neverk.-Šnabždėjo jis.

-Kristoferi, išeik.-Lediniu balsu pasakiau.-Prašau, išeik ir palik mane vieną.-Manyje sukasi per daug minčių, emocijų ir jausmų, o tas jausmas mane varo iš proto ir man tiesiog norisi perplėšt save pusiau.

SimpatijaWhere stories live. Discover now