Simpatija

47.

- Na, aš einu jau į savo kambarį. - tariu ir pakylu nuo sofos. Iškart sulaukiu šypsenėlės ir mirktelėjimo nuo Lidijos.

- Palauk! Afrodite, aš ką tik pabudau. Pabūk dar. - kalbėjo Glen, sėdėdamas ant sofos atlošo. Lidija trinkteli jam ir vaikinas vos ne vos išlaiko pusiausvyrą ir nepargriūna.

- Patylėk, Glen. Tegul eina, juk pas ją kambaryje miega Krisas. - pakilnoja antakius Lidija.

Nusijuokiu ir nueinu link savo kambario. Tyliai praveriu duris, kad iškart nepažadinčiau vaikino, o tada atsargiai įlipu į lovą. Pabučiuoju vaikino skruostą ir sulaukiu menko šyptelėjimo. Užlipu ant vaikino juosmens ir pradedu bučiuoti jo kaklą, švelniai sukąsdama odą.
Tuomet, vaikinas atsimerkė ir nusišypsojo.

- Labas rytas. - pasakiau aš, bet tuomet vaikinas staigiai mus apvertė ir karštai pabučiavo.

- Labas rytas. - pasakė man į lūpas. Šyptelėjau, nes buvo be galo malonu būti šitaip pasveikinta. - Ką nori šiandien veikti? - paklausė jis.

- Bet ką. - šypteliu.

- Bet ką? - paklausia jis su savo menka šypsenėle.

- Aha. - nusijuokiu ir sulaukiu dar vieno karšto bučinio. Bučiniai pradėjo leistis žemyn kaklu, kas vedė iš proto, todėl kilstelėjau galvą, suteikdama jam daugiau vietos.

Tuomet jo ranka nuslinko žemyn po mano šortais ir tada jis pradėjo masažuoti mano vietelę. Išleidau duslią aimaną.

- Ką tu darai? Mus gali išgirsti. - tyliai kalbėdama patraukiau jo ranką. Vaikinas prisislinko arčiau manęs ir pradėjo tiesiai man į lūpas kalbėti:

- Tuomet turėsim būti tyliai. Būk gera mergaitė - atsakė jis ir užčiaupė mane bučiniu. Negalėjau priešintis, ar tuo labiau atsispirti. Krisas greitai pašalino mano šortus ir kelnaites, tuomet šiek tiek pamasažavęs, įkišo vieną pirštą. Nesėkmingai tramdytose aimanose skendėjo mano kambarys. Pasiekus orgazmą, kambarį užpildžiau paskutine aimana.

- Dabar nebeišeisiu iš savo kambario gyvenime. - nusijuokiu ir paslepiu pusę veido po antklode.

- Skamba labai viliojanti idėja. - nusišypso jis ir nusijuokia. - Bet aš mirštu iš bado ir mums teks palikti šį kambarį. - nusijuokia jis ir perbraukia delnu mano plaukus.

- Ar tu juokauji? - išpūčiu akis. - Visi mus greičiausiai girdėjo.

- Juk prašiau tavęs būti tyliai. - nusijuokia tamsiaplaukis.

- Tu nepakenčiamas. - dirbtinai supykstu ir apsiverčiu ant kito šono.

- Labai nepakenčiamas? - tyliai paklausia ir pabučiuoja mano kaklą.

- Labai. - nesusilaikiusi nusijuokiu.

--------------------

Virtuvė buvo tuščia, bet svetainėje buvo girdėti šurmulys. Šaltos grindys varė šiurpuliukus po visą kūną.

- Ką nori valgyti? - paklausiu žiūrėdama į šaldytuvą.

- Tave. - atsako šis. Nusijuokusi atsisuku į jį.

- Labai juokinga. Iškepsiu blynų. - atsakau radusi blynų tešlos mišinį. Bent jau užtruks mažiau laiko, darant tešlą.

Iškepusi blynus, įdėjau juos į lėkštes ir patiekiau vieną Krisui.

- Skanaus. - šypteliu.

- Ačiū. - taip pat nusišypso. Jam net nepradėjus valgyti, į virtuvę atėjo mama.

- Labas rytas. Galvojau dar miegat. Ko jūs čia pasislėpę? Einam kartu papusryčiauti svetainėje. - nusišypso ji ir grįžta atgal. Pasiemę lėkštes su blynais, persikėlėm į svetainę prie didelio stalo. Mums užėjus, akimirkai visi nutilo, bet Krisas sugebėjo užvesti pokalbį ir jų dėmesys dingo.

Prisėdus prie stalo, pagaliau pradėjau valgyti, mat kepdama šiuos blynus tikrai praalkau. Kriso lėkštė buvo jau beveik tuščia, matyt jis tikrai labai alkanas.

- Dieve, murze tu, duok aš tau veidą nuvalysiu. - pasiėmusi servetėlę, pradeda valyti Lidijos veidą, dėl ko visi pradėjo juoktis, mat ji visdar nebuvo nusivaliusi savo vakarykščio makiažo.

Man ramybės nedavė be nuotaikos sėdintis Džeilenas. Spoksojau į jį, iki kol jis pakėlė savo akis į mane, tačiau greitai jas nusuko. Po kiek laiko, jis kažką sužnibždėjo Krisui į ausį ir atrodo jo nuotaika taip pat subjuro.

Kas čia vyksta?

Sveiki! Atrodo praėjo kokie metai, jeigu nedaugiau, senai nesimatėm♡
Labai pasiilgau jūsų ir štai sugrįžau su nauja dalimi. Dauguma jūsų jau greičiausiai pamiršo apie šią istoriją ir net nesupras, kas čia dedasi, tad teks paskaityti kelias dalis iš anksčiau. Savo ištikimų skaitytojų norėčiau atsiprašyti, jog nuvyliau jus, tačiau buvau visiškai praradusi susidomėjimą rašant šią istoriją, bet dabar sugrįžau su naujomis idėjomis ir tikiuosi jums bus taip pat smagu skaityti, kaip ir man rašyti. Taip pat noriu visiems padėkoti už paskatinančias žinutes, aš jus labai myliu♡
Iki greito!