Simpatija

20

Pasibaigus pamokoms nenoromis įlipau į Kriso automobilį. Prisisegiau saugos diržą ir išsitraukiau savo telefoną. Iki šiol nesuprantu, kur dingo Augusto numeris. Pervertusi adresatus įsidėjau telefoną atgal į kišenę. Sutelkiau dėmesį į pralekiančius vaizdus ir štai, kaiką sugalvojau.

-Turiu gerų žinių.-Tariau neatsisukdama į jį.

-Kokių?-Susidomėjo jis.

-Tau nebereikės manęs vežioti į mokyklą.-Išsišiepiau pačia netikriausia šypsena ir atsisukau į jį.

-Aš tau taip pat turiu gerų žinių.-Nusišypsojęs savo pasipūtėliška šypsena pasakė jis. Susiraukiau ir paklausiau:

-Kokių?

-Aš ir toliau tave vežiosiu.

-Gerai, tai visų pirma, kodėl tu manai, kad tai gera žinia ir kodėl?-Apipyliau jį klausimais.

-Na, tai visų pirma tu man skolinga ir dabar aš rūpinuosi, kad tavo skola tik augtų.-Išsišiepęs savo idioto šypsena tarė jis.

-Ugh. Krisai, baigiam šitą vaikų darželį. Jau rimtai nusibodo.

-Nebėk nuo savo skolų.-Paprastai atsakė. Pavarčiau akis ir nusisukau nuo jo.

Kai pro langą pamačiau savo namus, pradėjau šiek tiek spurdėti, nes tiesiog laukiau, nesulaukiau, kada grįšiu namo ir pamatysiu mamą. Mašinai sustojus staigiu judesiu atsisegiau diržą ir nieko nepasakiusi norėjau šokti iš jo automobilio, bet Krisas mane prispaudė prie durelių ir pabučiavo, o aš jam atsakiau tuo pačiu. Dieve, kodėl aš turiu būti tokia kvaila ir šitaip lengvai pasiduodanti. Kai atsitraukėme, Krisas tarė:

-Pradžiai.-Net nesiruošiau jam nieko atsakyti. Pavargau nuo jo. Pavargau nuo visų šitų vedžiojimų už nosies, todėl nieko nesakius išlipau iš jo automobilio ir neatsisukdama jo pusėn įėjau į namus. Staiga prie manęs pribėgo didžiulis juodas šuo. Pradėjau rėkti, iki kol atėjo mama.

-Labas, Afrodite.-Pasakė mama ir priėjusi apkabino.

-Labas, mama. Iš kur šitas šuo?-Suveblenau.

-Dabar jis mūsų.-Džiugiai pasakė mama. Kilstelėjau antakius ir pabandžiau nusišypsoti, bet mano šypsena turbūt atrodė kaip skausmo perkreipta grimasa.

-Bet iš kur tu jį gavai?-Paklausiau ir numetusi kuprinę pritūpiau prie šuns.

-Paėmiau iš prieglaudos. Praeiti šeimininkai laikė jį pririštą lauke, nesirūpino ir nemaitino. Kol tu buvai mokykloje, mes su Džeilenu jį išmaudėm.-Su šypsena kalbėjo mama. Bekalbėdama glostė šunį, o jis vis aplaižydavo jos ranką.-Nagi, paglostyk.-Paragino mama.

-Ne. Aš bijau.-Nuo mano tokio pasakymo mama pradėjo juoktis ir paėmusi mano ranką paglostė šunį, o šis aplaižė mano ranką. Nusijuokiau ir įsidrąsinusi pradėjau jį glostyti be mamos pagalbos.-Koks jo vardas?

-Ottas.-Pasakė mama žiūrėdama į šunį.

-Ottas.-Pakartojau jo vardą ir paglosčiau šunį.-Jis suaugęs. Kiek jam metų?-Paklausiau.

-Treji.-Atsakė mama.

-Aišku. Mama, ilgai būsi su mumis?-Paklausiau.

-Dvi savaites.-Atsakė ji. Apkabinau mamą, nes jos labai pasiilgau.

Diena ėjo puikiai, bendravau su mama, ji man papasakojo savo įspudžius užsienyje. Kai atėjo vakaras, grįžau į savo kambarį ir pradėjau ruošti namų darbus. Po gero pusvalandžio sviedžiau savo skaičiuotuvą į sieną ir susiėmiau už galvos. Aš absoliučiai nesuprantu šitos temos. Bandžiau gal tris kartus skaityti vadovėlį, bet vistiek nieko nesuprantu. Galų gale nuspręndžiau paskambinti Tessai.

-Klausau.-Pavargusiu balso tonu tarė Tessa.

-Labas, Tessa. Gali man atsiūsti namų darbus, nes aš visiškai nesuprantu šitos temos.-Paprašiau jos. Išklausiusi mano žodžius išgirdau tik kaip Tessa atsidūsta.

-Paskambink Gretai ir tau leidus eisiu toliau miegoti.-Greitai sumurmėjo Tesss ir man nieko nespėjus atsakyti padėjo ragelį. Neturiu Gretos numerio, bet ir skambinti jai gėda, todėl nuspręndžiau paskambinti Erikai.

-Labas, Erika, gali padėti man su namų darbais?-Paprašiau.

-Atleisk, dabar turiu labai daug reikalų, negaliu. Tikrai, jeigu galėčiau, tikrai padėčiau, tiesiog dabar negaliu. Pabandyk paskambinti Tessai.

-Bandžiau, ji sakė paskambinti Gretai, bet aš neturiu jos numerio.-Tuomet mane pertraukė Erika.

-Tuoj atsiūsiu. Iki.-Padėjo ragelį taip pat kaip ir Tessa. Po kelių minučių Erika atsiuntė Gretos numerį. Vaikščiojau savo kambaryje nuo vienos pusės iki kitos, niekaip nenuspręsdama, skambinti ar neskambinti. Galų gale sukaupusi drąsą paskambinau Gretai ir ji man padėjo. Kuo toliau, tuo labiau ji man patinka.