Aistra su prieskoniais (BAIGTA)

#5

Ir tada kaiko jo paklausiau...
"Jackai, pala kur tu buvai trečiadienį?" paklaususi maloniai šyptelėjau, pavaidinau jog nieko nežinau ir šiaip klausiu. "Juk šventėje, pasisedėjime pas drauga kur buvo apie 50 žmonių, juk tu žinojai kad aš ten einu." atsakė Jackas. Jis tikrai kolkas nieko neįtaria. "Aaa, taippp, pamiršau visai. Galėtum daugiau apie tai papasakoti? Nes grįžęs nieko nepapasakojai nes aš jau miegojau." tariau jam. "Tai aišku, klausk kas ydomu, mažute." švelniai nusišypsojęs tarė. Blemba gerai vaidint moka. "Su kuo buvai? Su kuo bendravai? Tiesiog įdomu." paklausiau Jacko. "Ėjau vienas, kadangi ėjau pas draugą tai palydos nereikėjo. O bendravau taip pat su žmonėmis kurie ten buvo." mielu snukučiu atsakė Jackas. "Tu asile, aš tavęs nekenčiu!!! Kaip tu šitaip galėjai??!" mano akyse pasirodė ašaros, nes jis mane išdavė ir dar meluoja. O aš ėmiau ISTERIKUOTI, IŠSILIETI. "Ejjj Karen, kas tau? Rink žodžius, nes gali mane greit prarasti." bandė pagrasinti Jackas, bet manęs tai nesustabdė. "NE, TAI TU MANE GALI GREIT PRARASTI!!!" atrėžiau jam. "Nesupratau?" šventuolis Jackas tarė.  "NIEKŠAS, ASILAS! Galvojau myli mane, o tu, kaip tu taip galėjai?!" rėkiau ant jo, nebegalėjau savęs valdyti. "BAIK RĖKT, KALE!" atrėžė Jackas. "Tu man meluoji, supranti tai? Meluoji ir vaidini kad viskas gerai, vaidini tai, kad nieko nežinai! Lyg nieko nebūtum padaręs, niekšas!" su ašarom akyse tariau jam. Buvau labai iskaudinta. "Ką aš tau po velniais meluoju?!" perklausė jis. "Žinai kažkaip keista tu buvai su draugu, bendravai su jo kitais draugais, bet kažkaip po stalu lietei kitos merginos kelius, šlaunis.. O gal vėliau ir visą ją?!" paklausiau, piktu balsu ir pakeltu tonu. "Ką čia skiedi?! Kekše!" nebejausdamas kaip jo žodžiai ir veiksmai mane skaudina jis man trenkė antausį. Mano žandas dega nuo skausmo, veidas visas šlapias nuo sūrių ašarų, o širdis plyšta, nes juk aš jį begalo myliu, o jis šitaip pasielge... "Aš viską žinau! Ir įrodymus turiu!" tariau Jackui. "Nagi nagi durnele rodyk ką turi" atrėžė jis. Su mintimi, kad pasakiau jog turiu įrodymų tik tam, kad jį pagąsdint. Tačiau aš įjungiau telefone esančia, nepažįstamojo atsiūstą nuotrauką.

"Ką į tai pasakysi? Kaip reaguosi?! Ar toliau tikinsi, kad nieko nebuvo? Toliau meluosi? Tai čia aš kekšė?! Čia ji o ne aš. Kodėl?! Todėl kad prasideda su vaikinu turinčiu merginą. O gal ji nieko nežinojo? Gal tu jai pasakei, kad tu vienišas ir ji puolė tau į lovą?! KAIP REAGUOSI?! Niekše!" išsiliejau dar kartą. Jackas atsistojo sugriebė man už rankoje esančio telefono ir ištrynė nuotrauką. Stipriai suspaudęs mano ranką tarė: "tu nieko verta." apsisuko ir ėjo link duru, tuo tarpu aš tyliai pasakiau: "aš tave taip mylėjau, o tu mane taip išdavei..." jis užtrenkė duris ir paliko mane verkiančia iš skausmo.

*Jacko žodžiai*

Ir iš kur ji visą tai sužinojo, iš kur ji gavo tą sušiktą nuotrauką? Bet vis dėl to man skaudu, nes aš vis dar ją myliu.. Ir kodėl? Kodėl aš toks asilas ir pasakiau jai, kad ji nieko verta? Nors be jos gyventi negaliu. Grįžęs į kitus savo namus kuriuose nebuvo Karen nuėjau į dušą ir į lovą. Užmigau su mintimis ir prisiminimais apie Karen, apie mano kadaise vadinta princese, bet aš niekšas ir išdaviau ją ir dar pavadinau kekše... Pora lašų nukrito man ant pagalvės. Taip taip aš irgi moku verkti, nes iš tiesų tai ką sakiau ant jos buvo ne tiesa, aš ją vis dar myliu. Užmigau au mintimis apie Karen.

Kitas rytas:

Atsibudau 8 h ryto ir iškart prisiminiau Karen. Achh aš ją taip myliu, bet taip su ja pasielgiau.. Pasiilgau jos apsikabinimų. Juk ji tokia tobula princesytė bet... Deja...
BLEMBA AŠ GAL DURNAS?! Apsirengiau, įsėdau į mašiną ir išvažiavau pas Karen. Atsiprašyti.

*Karen žodžiai*

Vis dar negaliu patikėti kaip jis taip galėjo. Noriu būt su juo.. Noriu jam atleist.. Bet kaip?! Juk aš jam nerūpiu, jis neatvažiuos ir neatsiprašys, kad galėčiau suteikti jam šansą... Na gerai, gal kadanors viskas bus kaip ankščiau.
Silaukiau į duris skambučio. Kas tai? Nubėgau prie durų, atidariau. Ką? Čia Jackas. Visas permirkęs, nes lauke audra. "Labas princese" tarė Jackas. "Labas" atsakiau. Tiesą sakant mano akys buvo vis dar raudonos nuo verkimo. "Gal įleisi į vidų? Kol nesusirgau gripu?" nusišypsojęs tarė Jackas. Įsileidau jį į vidų. "Karen, atleisk man, taip aš buvau visiškas niekšas, kad taip su tavimi pasielgiau, ir tai, kad išvadinau tave kekše buvo visiška netiesa, daugiau tai nepasikartos. Aš myliu tave ir negaliu be tavęs gyventi." žiūrėdamas man į akis tarė Jackas. O aš viską apgalvojus kai ką sugalvojau ir tariau...

Na ką gi štai ir 5 dalis. Tikiuosi patiko. Nepamirškite užeiti į mano draugės anketą: ariukaaa ir paskaityti jos istorijos. Jei norite daugiau dalių vote ir BUTINAI RAŠYKIT NUOMONES. ačiū, kad skaitot!💖🕒