Niekutis buvo kiek užimtas, ketino parašyti dar vieną smagią dalį, o tada šovė į galvą - paklauskim gėjaus dėdės Vienaragio MohaTheUnicorn, ką jis mano apie LGBTQ+ dalykus! Na, kadangi gėjus dėdė Vienaragis turi smegenų, jis susuko mielą straipsnelį apie homoseksualių tėvų įtaką vaikų seksualinei orientacijai.
Atsiradus galimybei įteisinti vienalytę santuoką, artėja ir galimybė įsivaikinti. Tiesa, šis pasirinkimas nuolatos kritikuojamas dėl siauros pasaulėvokos ir apskrito situacijos nesuvokimo, kuris stabdo visuomenės raidą. Pagrindinis ir didžiausio populiarumo sulaukęs klaidingas teiginys yra tas, kad: „vaikas, augdamas homoseksualioje šeimoje praranda savo tradicinę seksualiją ir perima tėvų, nes instinktyviai priima įvairią informaciją, o ir tie netradicininkai primala visko tiems mažiems proteliams!“. Stengsiuosi paneigti šį klaidingą įsitikinimą.
Visų pirma, netradicinė seksualinė orientacija gali atsirasti dviejais būdais:
1) Genų modifikacijos;
2) Postrauminiai sindromai.
Pirmasis būdas ganėtinai aiškus: vaisius, bręsdamas motinos gimdoje, formuojasi, tačiau dalis jo genų pakinta ir suteikia tam tikrų savybių, neatitinkančių įprastą būvį. Taip, homoseksualus nėra visiškai pirminis reiškinys, tačiau natūralus. Jo pavyzdžių yra nesunku atrasti ir toje pačioje gamtoje, į kurią pastoviai atsigręžiama.
Antrasis būdas prasčiau suvokiamas, nes nėra supranta, kas įtraukia į šio atvejo postrauminius sindromus. Šiems, jau socialiniams pokyčiams, priskiriami reiškiniai kaip priešingos lyties atstūmimas ar bendra psichologinė kančia, nepavykęs fizinis pasitenkinimas, nors labiausiai paveikiantis ir dažniausias - prievartavimas.
„Na ir kas?“-sakytumėte.-„Juk mato pavyzdį ir atkartoja tas vaikas!“. Vaikas tėvų elgesio nesugeba susieti iki seksualinės orientacijos, o tuo labiau taikyti sau. Apskritai, dažnai ir paaugliai dar nesupranta, kas tokie esąs, ką jau bekalbėtume apie vaiką? Dažnas dar ir pačios lyties neatskiria. Ir, kaip jau minėjau, tėra tik du orientacijos įgavimo būdai. Nei vienas nekalba apie pavyzdžio sekimą. Nors ir senoliams tai primena madų vaikymąsi, seksualinė orientacija nėra populsitinis arkliukas.
Antra, homoseksualų šeimos jokių magiškų burtažodžių ar propogandų neskleidžia, bet kaip tik gali nebent išmokyti tolerancijos ir supratingumo kitokiems žmoniems, mažumoms, kurios pastoviai engiamos. Dabartinėje visuomenėje tokios savybės ypatingai reikia. Homoseksualios šeimos, kurios nori įsivaikinti, praeina eilę patikrinimų, kurie užtikrintų jų galimybes įsivaikinti. O heteroseksualioms poroms? Tereikia netyčinio pagulėjimo lovoje ir dar vienas vaikas gali atsidurti arba geriančių tėvų, arba viešojoje (vaiknamio) pastogėje.
Tad visgi kas geriau? Ar tegul vaikai tupi antisocialiai uždaryti vaikų namuose, ar gauna tą pačią, o kartais net ir geresnę meilę iš tokių pačių žmonių, kaip ir kiti, užauga dori bei tolerantiški ir stipriai žengia į šį pasaulį? Tai, kad homoseksualios šeimos gelbės neišgalėjimą globoti vaikus, nepadarys daugiau netradicinės orientacijos nešėjų, o žmonės neišnyks. Nebent tik toliau riesis vienas su kitu ir skleis pyktį. Lengviausia jau pražudyti save.
Paplokim gėjui dėdei Vienaragiui!
YOU ARE READING
Niekučio pamokėlės
Non-FictionLGBTQ+, ne gėjus ir ne lesbietė, ne trans ir ne ,,normalus", biologinė lytis ir socialiai nurodoma lytis... daugybė mitų ir gandų sklando aplink šią bendruomenę. Kiek daug neapykantos patiria šie žmonės vien todėl, kad kai kurie būna paprasčiausiai...
